Seimo nariai iš Valstybės kontrolės neišgirdo aiškaus atsakymo, ar 2002-2004 metais atpigus dujoms, šilumos tiekėjai savo vartotojams šilumos kainą sumažino adekvačiai.
Apie tai svarstyta posėdyje, kurį inicijavo Seimo Ekonomikos ir Audito komitetai.
Valstybės kontrolė buvo įpareigota nustatyti, ar 2002-2004 m. mažėjo dujų kaina, ir, jei mažėjo, ar šilumos gamintojai adekvačiai mažino šilumos kainas. Specialistų vertinimu, per minėtą laikotarpį dujų kaina laisviesiems vartotojams sumažėjo apie 80 mln. litų, o viso realizuoto šilumos kiekio savikaina sumažėjo maždaug 50 mln. litų.
Kritikuoja skaičiavimo metodiką
Valstybės kontrolė nustatė, kad per 2002-2004 m. dujų importo kainą „Lietuvos dujos” sumažino 21 proc., „Dujotekana” – 16,5 proc. Tačiau, Valstybės kontrolės vertinimu, dujų pardavimo kaina šilumos gamintojams mažinta neadekvačiai. Esą „Lietuvos dujos” vartotojams kainą sumažino 7 proc., o „Dujotekana” padidino 1 proc.
Bendrame Seimo Audito ir Ekonomikos komitetų posėdyje dalyvavę dujų tiekėjų atstovai nesutiko su Valstybės kontrolės tyrimo metodika. Pasak AB „Lietuvos dujos” Strateginio vystymo skyriaus vadovo Sauliaus Bilio, Valstybės kontrolė rėmėsi vidutinėmis dujų kainomis, todėl pateiktuose skaičiavimuose yra netikslumų.
„Norint nustatyti, kiek sumažėjo šilumos savikaina, reikia remtis ne menamu kainų vidurkiu, bet faktinėmis kainomis, t. y. už kiek kiekvienas šilumos gamintojas pirko konkrečius kiekius dujų”, – sakė S. Bilys.
„Dujotekanos” prezidentas Rimandas Stonys taip pat nesutiko su Valstybės kontrolės pateikta tyrimo metodika ir pateiktais skaičiais.
„Per 2002-2004 m. laisviesiems vartotojams dujų kaina, vertinant litais, mažėjo, o ne didėjo, – sakė R. Stonys. – Kodėl, kalbant apie vidaus rinką, Valstybės kontrolė kaip pagrindinį faktorių iškėlė dolerio kurso svyravimą, o ne faktinę dujų pardavimo kainą vidaus rinkoje?”
Seimui pateks duomenis
„Lietuvos dujų” ir „Dujotekanos” atstovai nusprendė Seimo Audito ir Ekonomikos komitetams pateikti išsamius duomenis – kokiomis kainomis ir kokius kiekius dujų jie 2002-2004 m. pardavė konkrečioms šilumos įmonėms. Remdamiesi šiais duomenimis komitetai tikisi nustatyti, kiek realiai šilumininkai uždirbo minėtu laikotarpiu dujas pirkdami pigiau.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Vytas Navickas siūlo lanksčiau reaguoti į dujų kainų pokyčius ir šilumos kainas nustatyti pusmečiui, ketvirčiui ar kitiems laikotarpiams.
„Sumažėjus dujų kainai šilumininkai turėtų sumažinti ir šilumos kainą, nes 80 proc. šilumos kainos sudaro dujų vertė”, – sakė V. Navickas. Dabar šilumos kainos nustatomos atsižvelgiant į praėjusių, o ne einamųjų metų dujų kainas.
V. Navickas tvirtino, kad ateityje didėjant dujų kainoms, proporcingai šilumos kainos šilumininkai neturėtų kelti – patiriamus nuostolius galėtų padengti iš anksčiau sukauptų pajamų, kai pingant dujoms, šilumos kaina nebuvo proporcingai mažinama.
„Kitais metais šilumininkai pirks brangiau, bet tiek pat šilumos jie negali branginti. Šilumininkų nereikia varyti į bankrotus, tačiau reikia šiek tiek pažaboti”, – posėdyje sakė V. Navickas.
Spalio mėnesį Seimo Audito ir Ekonomikos komitetai svarstė valstybinio audito ataskaitą dėl gamtinių dujų įtakos šilumos ir elektros savikainai bei vartotojams. Seimo komitetų nepatenkino Valstybės kontrolės išvados, kadangi Seimo narių vertinimu, nebuvo atsakyta į svarbiausius klausimus.
Buvo nuspręsta pakartotinai prašyti Valstybės kontrolės, kad tarnybos specialistai atsakytų, kaip gamtinių dujų kainos kitimas 2002-2004 m. darė įtaką šilumos savikainai bei šilumos kainai vartotojams. Taip pat Valstybės kontrolės paprašyta konkretizuoti, kaip per minėtą laikotarpį mažėjo dujų kaina šilumos tiekėjams ir kiek šilumos tiekėjai atitinkamai sumažino kainas vartotojams.
Linas Poškus