Klaipėdos universitete gruodžio 8 d. vyko tradicinė, jau septynioliktoji, mokslinė konferencija „Lietuvininkai ir lietuviai. Etninė kultūra”.
„Klaipėdos universitetui labai svarbu būti Klaipėdos krašto centru ir rūpintis jo kultūriniu palikimu, paveldu. Kas daugiau, jei ne mes tai darys? Be to, ši konferencija atskleidžia mūsų etninės kultūros patrauklumą, didina jos populiarumą”, – sakė viena iš konferencijos organizatorių doc. dr. Dalia Pakalniškienė.
Pasak jos, konferenciją, skirtą Mažajai Lietuvai, 1988 m. sumanė ir pradėjo rengti Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka. Vėliau šį darbą perėmė Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedra bei Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva”.
Konferencija „Lietuvininkai ir lietuviai. Etninė kultūra” – tai tarpdisciplininis forumas, suburiantis visos Lietuvos įvairių sričių mokslininkus kalbėti apie Mažąją Lietuvą, Klaipėdos kraštą, Klaipėdos miestą, apie iškilius jo žmones, istoriją, muziką, dailę, kitas gyvenimo sritis. Šiemet konferencijoje buvo skaitomi pranešimai apie prūsus, Mažosios Lietuvos toponimikos įamžinimą, apie Melnragės žvejų kilmę, Klaipėdos krašto chorus, liuteronų giesmes, liaudies dainas, net apie sapnų interpretavimo Mažojoje Lietuvoje ypatumus ir vėles reginčius vaikus lietuvių tautosakoje.
„Skirtingų sričių pranešimai papildo vienas kitą ir leidžia susidaryti bendrą vaizdą apie Mažosios Lietuvos regioną. Tokių konferencijų – reta. Dažniausiai susirenka mokslininkai ir skaito pranešimus vieni kitiems”, – pastebėjo D. Pakalniškienė.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, jog ši konferencija turi išskirtinę auditoriją – lietuvininkus. „Jie – labai išsilavinę, apsiskaitę žmonės ir labai aktyviai dalyvauja konferencijoje: teikia klausimus pranešėjams, išreiškia priekaištus, diskutuoja, o per pertraukėles mokslininkus vaišina tradiciniais Klaipėdos krašto pyragais”, – pasakojo D. Pakalniškienė.
Kitas konferencijos organizatorius doc. dr. Rimantas Balsys pridūrė, jog konferencijos metu tradiciškai įteikiamos Mažosios Lietuvos fondo Čikagoje paskirtos Liudviko Rėzos premijos jauniesiems mokslininkams už darbus, susijusius su Mažąja Lietuva arba Klaipėdos kraštu. Premijos dydis – 1000 dolerių.
„Be to, prie konferencijos prisišlieja ir Mažosios Lietuvos akademija. Ji kasmet pateikia savo veiklos ataskaitą, susumuoja rezultatus. Labai svarbu, kad visa konferencijos medžiaga išleidžiama atskiru leidiniu. Tai yra Klaipėdos universiteto mokslo darbų žurnalo „Tiltai” priedas, tačiau jis turi savitą dizainą. Šiandien galime pasidžiaugti jau ketvirtuoju mokslinių darbų „Lietuvininkai ir lietuviai. Etninė kultūra” tomu”, – sakė V. Balsys.
Jurga Petronytė