Vakar Kauno sporto halėje žmonės su negalia nuotaikingai pažymėjo savo šventę
Apie pusšimtis įvairių neįgaliųjų organizacijų iš visos Lietuvos atsiuntė savo atstovus į laikinąją sostinę siekdami ne tik artimesnio ryšio su sveikąja visuomenės dalimi, bet ir vieni kitiems parodyti, ką išmoko ir sukūrė per metus, išmėginti jėgas šioje tradicinėje šventėje pirmą kartą surengtose varžybose. Beje, jos sulaukė didelio šventės dalyvių dėmesio.
„Aš pirmą kartą dalyvauju smiginio varžybose, – prisipažino marijampolietis Audrius, taikydamasis smeigti strėlę į taikinį. – Manau, kad ši rungtis prieinama daugeliui neįgaliųjų”. Kaunietis Rimas, sėdėdamas neįgaliųjų ratukuose, taip pat dalyvavęs smiginio varžybose, pasidžiaugė, kad pirmą kartą gyvenime vaidins Sporto halės scenoje. Daugiau nei smiginio varžybos emocijų sukėlė virvės traukimo rungtis, kuri vyko vyrukams su negalia sėdint ant grindų. Šioje rungtyje pralaimėjusiųjų nebuvo – ji, nors ir kartota du kartus, baigėsi lygiosiomis.
Šias dar neregėtas tokioje šventėje rungtis stebėjo ir Tadas Jonaitis. Jį, vis judantį vežimėlyje, atidžiai prižiūrėjo mama. „Nors jis nevaikšto, negaliu vieno nė minutei palikti. Maža to, turiu pririšti prie vežimėlio, kad neiškristų. Mat nebeliko mieste meistrų, kurie galėtų vežimėlį pritaikyti neįgaliojo reikmėms, nors sovietmečiu tam tikslui net specialus konstravimo biuras buvo įkurtas”, – apgailestavo Erika Jonaitienė.
Halės tribūnų papėdėje šurmuliavo daugybė prekiautojų su negalia, parengusių šventei papuošimus eglutei, atvirukus, keramikos dirbinius, medžio drožinius, smulkius namų apyvokos dirbinius, paveikslus ir kitus kūrinius, tarp kurių, beje, buvo ir knygų. Vienos iš jų autorė – Kauno krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė poetė Jolanta Metlovaitė-Beresnevičienė. Pasidžiaugusi, kad jos vadovaujamos sąjungos narių darbus įvertino miesto meras A.Garbaravičius, nusipirkęs medines klumpes, J.Metlovaitė-Beresnevičienė atkreipė dėmesį į kasmet šiame tradiciniame renginyje kartojamą klaidą: „Labai gražu, kad į vakarinį koncertą, kuriame dainuos tikros Lietuvos estrados žvaigždės, ateis daug miesto jaunimo, bet kodėl tokio koncerto metu visuomenei negali pasirodyti keli mūsų geriausi atlikėjai?! Juk tai puiki proga įrodyti jaunimui, kad ir mes ne iš kelmo spirti”. Kad taip yra iš tiesų, nereikia abejoti. Mat Kauno krašto neįgalieji parengė projektą, planuodami gauti lėšų Savarankiško gyvenimo įgūdžių centrui bei pirmajai neįgaliųjų prieigai prie vandens telkinio įrengti.
Telšių rajono Duseikių suaugusiųjų pensionato atstovai džiaugėsi jų dekoruotų įvairios talpos butelių populiarumu. Anot pensionato socialinės darbuotojos Rasos Jonuškienės, globotiniai puošė butelius, apipindami juos lininiais siūlais, įterpdami audeklą. Nemažą paklausą turėjo ir šio pensionato globotinių nulipdyti Kalėdų varpeliai.
Tarp smalsuolių, atėjusių į neįgaliųjų šventę, sukiojosi garsioji šeimininkių šeimininkė Danutė Kunčienė. „Atėjau ne tik šventėms dovanėlių nusipirkti, bet ir karpinių pasidairyti. Mat ketinu Panemunės tiltą šventėms padabinti popieriniais angelais ir kitais karpiniais”, – aiškino Danutė. „Į šventę būtų atėję daugiau kauniečių, jei ji vyktų ne darbo dieną, – samprotavo buvusi pedagogė Elena Namajuškaitė. – Jei turėčiau milijoną, nupirkčiau visus nuostabius neįgaliųjų darbus ir išdalyčiau juos kauniečiams”.
Virginija Skučaitė