Didžioji pasaulio energetikos revoliucija prasidėjo
Keturi Rusijos dujų eksporto projektai Eurazijoje (su Vokietija, Turkija, Japonija ir Kinija) dėl juose dalyvaujančių žaidėjų svorio taip radikaliai keičia geopolitiką visame pasaulyje, kad atėjo laikas vietoje žodžio „dujotiekis” vartoti žodį „rusotiekis”, teigia Meksikos laikraštis „La Jornada”, kurio straipsnio pagrindinės tezės išdėstytos interneto svetainėje „InoSMI.ru”.
Lošiama geostrategine korta
Politologai konstatuoja, kad daugelis šalių, turinčių solidžių gamtos turtų, jais nesidrovėdamos manipuliuoja, kad pasaulinėje arenoje padidintų savo autoritetą. Nedidukė Čilė meistriškai naudojasi vario, o su JAV nuolat besikivirčijanti Venesuela – naftos korta. Tačiau šios valstybės pagal turimus gamtos turtus, palyginus jas su Rusija, atrodo kaip nykštukai.
Tuo pat metu analitikai nurodo, kad Maskva vykdo energingą žaliavų eksporto politiką. „Rusijos valdovas Vladimiras Putinas pradėjo didžiąją pasaulio energetikos revoliuciją. Po Michailo Gorbačiovo ir Boriso Jelcino, šių dviejų itin naivių žmonių, neoliberalių klaidžiojimų V.Putinui, tarsi Fiodoro Dostojevskio romane, pavyko prikelti šią Eurazijos šalį iš numirusiųjų, dideliame žaidime panaudojant geostrateginę kortą”, – pažymi „La Jornada”.
Rusijos dujotiekiai, einantys ir eisiantys vos ne visomis kryptimis, sudarė galimybę Maskvai daryti spaudimą galingiausiai pasaulio karinei sąjungai priklausančioms valstybėms, įskaitant Vokietiją ir Turkiją.
Tarptautinė analitinė organizacija „Peak Oil”, tirianti pokyčius planetos energetikoje, konstatuoja, kad „Rusija lėtai, bet sėkmingai stato jos puoselėjamą daugiapolio pasaulio konstrukciją, kurios pamatas – nafta ir dujos, sklindančios „Gazprom” vamzdynais”.
Šio dujų milžino, didžiausio visame pasaulyje, įtaka dar labiau padidėjo, kai koncerno direktorių tarybos pirmininką Dmitrijų Medvedevą V.Putinas paskyrė vicepremjeru. Šis paskyrimas paskatino spėliones, kad D.Medvedevas ateityje gali tapti Kremliaus šeimininko įpėdiniu.
Trys vizitai
Spalio pradžioje V.Putinas su vizitu viešėjo Vokietijoje, kur šios šalies ir Rusijos atstovai pasirašė susitarimą dėl naujo dujotiekio, aplenksiančio Baltijos valstybes ir Lenkiją, tiesimo. Šis projektas, perspėja „La Jornada”, „iš esmės pakeis Europos geopolitiką”.
Lapkritį Rusijos prezidentas dalyvavo iškilmėse, kai buvo pradedamas eksploatuoti dujotiekis „Žydrasis srautas”. Šiame projekte lygiomis dalimis dalyvavo Italijos naftos koncernas ENI ir „Gazprom”, kuris, pasak britų BBC, „tarsi pleištas atsidūrė tarp Italijos ir Turkijos, ištikimų JAV sąjungininkių”.
„Rusijos, Italijos ir Turkijos dujotiekis, kuris be didelio triukšmo laimėjo geopolitinį pokerį prieš britų ir amerikiečių dujotiekį Baku – Tbilisis – Džeihanas, gali būti pratęstas net iki Izraelio, o tai gali tapti patvirtinimu, kad V.Putinas yra tvirtai pasiryžęs paversti Rusiją dominuojančia valstybe visoje Eurazijos erdvėje”, – pažymi „La Jornada”.
Praėjusį mėnesį viešėdamas Pietų Korėjoje, V.Putinas su Kinijos ir Japonijos atstovais tarėsi dėl dviejų dujotiekių tiesimo Rytų kryptimi. Vienas iš jų eitų iki Ramiojo vandenyno ir pasiektų Tekančios saulės šalį. Kitu būtų maitinamas Kinijos ūkis.
Apskaičiuotas flirtas
Žinomas Amerikos žurnalistas Ronas Sinovicas laikraštyje „Asia Times” nurodo, kad „V.Putinas flirtuoja su Japonija, taip mėgindamas šią šalį sukiršinti su Kinija, nes abi šios valstybės siekia gauti kuo daugiau Sibiro naftos ir dujų”.
R.Sinovicas rašo, jog nors Rusijos prezidentas visą Azijoje esantį Ramiojo vandenyno regioną traktuoja kaip vieną klientą, jis vis dėlto norėtų, kad į Sibiro naftos gavybos infrastruktūrą kuo daugiau investuotų Japonijos kompanijos, kurios yra patikimesnės.
Kai kurie analitikai mano, kad Japonijos ir Rusijos bendradarbiavimas būtų daug sėkmingesnis, jeigu ne Kurilų salų problema, kurią spręsti, kaip atrodo, V.Putinas norėtų palikti kitos kartos politikams.
Kryptis – JAV
Koncernas „Gazprom” taip pat tiria galimybes Murmanske pastatyti terminalą, iš kurio suskystintos dujos būtų tiekiamos į JAV. Toks planas kuriamas tuo metu, kai Jungtinių Valstijų vyriausybė skiria vis daugiau dėmesio dujų importui, siekdama mažinti šalies priklausomybę nuo Artimųjų Rytų naftos. „Gazprom” atstovai tikina, kad koncernas dujas amerikiečiams galėtų pardavinėti mažiausiai pusę amžiaus.
Tačiau JAV vyriausybė dar svarsto, kaip reaguoti į gundantį, bet kai kuriais požiūriais rizikingą rusų pasiūlymą. „Pasaulio geopolitiką gali ištikti rimti sukrėtimai, kai Rusijos dujos pasieks Jungtines Valstijas ir Kanadą. Įdomu, kokia kaina Amerikai bus pardavinėjamos Murmansko dujos. Kaina – vienas geostrateginių Kremliaus kozirių, kurių bus ištisas rinkinys”, – įspėja „La Jornada”.
Ekspertų išvados
Grupė Vakarų ekspertų, nagrinėjančių geopolitikos klausimus, vadovaujamų žinomo analitiko Piterio Lavelio, praėjusį mėnesį parengė didelį pranešimą, pavadintą „Rusija – energetikos supervalstybė”. Pranešime akcentuojami du momentai.
Jame pažymima, kad „V.Putinas savo užsienio politikos centru pavertė valstybinius energetinius išteklius; taip jis ketina paversti Rusiją didžiąja valstybe, naudodamasis energetikos svertais”.
Kitas momentas siejamas su Maskvos turimu branduoliniu arsenalu, kuris pagal galingumą yra antrasis pasaulyje. „Didelis atominių raketų arsenalas ir svarbi geostrateginė padėtis nulemia, kad Rusija yra ne tik valstybė, daranti įtaką aplink ją esantiems regionams, bet ir turinti svarbaus žaidėjo vaidmenį pasaulio arenoje, nes kontroliuoja milžiniškus gamtos turtus”, – nurodoma pranešime.
Atsiveria naujos perspektyvos
Vienas ekspertų grupės narys – italas Frederikas Bordonaras – pažymi, kad minėtas dujotiekis „Žydrasis srautas” naujų perspektyvų atveria būtent Maskvai, „kuri savo pasakiškus energetinius išteklius naudoja kaip geopolitinį kozirį sunkioje konkurencinėje kovoje su Europos Sąjunga, Turkija ir Jungtinėmis Valstijomis Pietų Balkanų, Juodosios ir Kaspijos jūrų regione”.
Turkija laviruoja kiek tik gali. Ji sutiko dalyvauti dviejuose projektuose: Rusijos ir Italijos „Žydrajame sraute” bei britų ir amerikiečių dujotiekyje Baku – Tbilisis – Džeihanas.
Minėtame analitikų pranešime Turkijai priekaištaujama, kad dėl jos dviprasmiškos politikos „Rusija, žaisdama energetikos korta, sugebėjo Pietų Europoje atstatyti savo įtaką ir apginti ilgalaikius interesus, kartu padidindama savo finansinę ir politinę galią, kirsdama smūgį Vakarų kompanijoms”.
Leonas Žalys