Praėjusią savaitę Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas (VPK) suorganizavo konferenciją „Bendruomenės ir policijos bendradarbiavimas sprendžiant eismo problemas”. Pasak organizatorių, renginio tikslas buvo supažindinti ir įtraukti miesto bendruomenę ir Savivaldybę į eismo saugumo problemų sprendimą, tobulinti eismo organizavimą mieste, formuoti saugesnę eismo dalyvių elgseną.
Padidintos rizikos šalis
Konferencijos dalyviai vieningai teigė pastebintys, kad eismo saugumo situacija Lietuvoje, lyginant su kitų Europos šalių statistika, kol kas ypač smarkiai atsilieka. Santykiniai avaringumo Lietuvos kelių transporte rodikliai yra net kelis kartus blogesni nei kitose išsivysčiusiose šalyse. Būtent dėl to Lietuva eismo saugumo požiūriu kol kas yra laikoma padidintos rizikos šalimi ir tarp Europos šalių užima priešpaskutinę vietą, aplenkdama tik Latviją.
Remdamasis daugiau nei dvidešimties pastarųjų metų statistika, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Autotransporto katedros docentas dr. Robertas Pečeliūnas išsamiai nurodė, kokie faktoriai turi lemiamą reikšmę eismo saugumui.
Jo ir Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos prezidento Kęstučio Vaicekiūčio įsitikinimu, svarbiausia figūra tarp transporto priemonės, kelio ir aplinkos bei žmogaus vis tik yra pastarasis elementas. Kol kas nėra Lietuvoje sudarytų palankių sąlygų vairuotojų kvalifikacijai gerinti, kuri yra būtina, norint pagerinti eismo saugumą keliuose.
Akivaizdžios nesėkmių priežastys
„Pagrindinės priežastys, dėl kurių eismo saugumo lygis Lietuvoje yra toks žemas – tai ypač menka vairuotojų kultūra, netobuli įstatymai, vairuotojai nebaudžiami, vis dar trūksta stacionarių greičio kontrolės ir matavimo priemonių, kurios padėtų išvengti nebaudžiamumo. Eismo nelaimių skaičių tiesiogiai lemia greičio viršijimas bei vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, – apibendrino R.Pečeliūnas. – Pavyzdžiui, Vokietijos sostinėje Berlyne, kur eismo intensyvumas yra daug didesnis, šimtui tūkstančių gyventojų tenka vos du žuvusieji, o Vilniuje – dešimt”.
Kauno miesto VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos viršininkas Alfonsas Tarasevičius, paprašytas išvardyti pagrindinius kriterijus, nulemiančius prastą eismo saugumo padėtį šalyje, taip pat paminėjo elementarų Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, eismo dalyvių nepagarbą vienas kitam, įžūlų vairavimą, greičio viršijimą ir vairuotojų neblaivumą.
„Reikia imtis konkrečių veiksmų, nes nieko nedarant laukti ir tikėtis situacijos pagerėjimo tiesiog naivu”, – sakė A.Tarasevičius.
Kauno miesto VPK Eismo priežiūros tarnybos specialistė Gražina Jasiūnienė pastebėjo, kad konferencijos pabaigoje vykusių diskusijų metu, paprašyti išdėstyti savo poziciją eismo saugumo tema, nedrįso kalbėti nė vienas iš pakviestų keleivių gabenimu užsiimančių bendrovių atstovų. Atrodo, kad išgirdę anaiptol ne vieną priekaištą savo adresu dėl gatvėse maršrutinių mikroautobusų keliamos netvarkos, pastarųjų įmonių vadovai pasiteisinimams nesurado jokių argumentų.
Girtas nepilnametis bėglys
Praėjusį penktadienį Kauno eismo priežiūros tarnybos pareigūnai miesto gatvėse vėl surengė reidą, trukusį nuo 20 val. iki 4 val. ryto, kurio metu patikrino apie septynis šimtus vairuotojų. Pareigūnai dirbo daugelyje miesto vietovių: Šiaurės prospekto nuokalnėje į Jonavos gatvę, ties Savanorių ir Pramonės prospektų sankirta, Raudondvario plente ir kitur.
Šįkart suorganizuoto reido rezultatai pareigūnus ir vėl nustebino: sulaikyta dešimt neblaivių vairuotojų ir penki asmenys, neturėję teisės vairuoti. Beje, vienas jaunuolis, dar nesulaukęs pilnametystės, ne tik pakliuvo į abiejų pažeidėjų sąrašus, bet ir mėgino pasirodyti bėglio vaidmenyje.
„Patruliuodami Raudondvario plente stabdėme apynaujį „Rover” markės automobilį, tačiau šis, nė nestabtelėjęs, padidino greitį ir nurūko tolyn. Vienas mūsų ekipažas ėmė persekioti ir netrukus pasivijo bei sustabdė sprukusią transporto priemonę, kurioje sėdėjo trys jaunuoliai. Vienam jų, buvusiam prie vairo ir neturėjusiam vairuotojo pažymėjimo, nustatytas lengvas girtumo laipsnis”, – pasakojo reidui vadovavęs Kauno miesto Kelių patrulių rinktinės ketvirto būrio vadas Alfredas Dirmeikis.
Pareigūnai teigė išsiaiškinę, jog septyniolikmetis tėvų automobilį pasiėmė be jų žinios. Dabar transporto priemonė saugoma policijos aikštelėje. Gruodžio 11-ąją pilnametystės sulauksiantis jaunuolis, į grubių Kelių eismo taisyklių pažeidėjų gretas pakliuvo dar būdamas nepilnametis.
Tragiškų pasekmių neišvengta
Nepaisant policijos pareigūnų pastangų užtikrinti eismo saugumą miesto gatvėse, tragiškai pasibaigusios avarijos penktadienio vakarą Kaune neišvengta. Dar neprasidėjus reidui, apie 19 val., Kaune vakariniu lankstu važiavęs „DAF FT 95” markės sunkvežimis, vairuojamas 25-erių metų Lenkijos piliečio, susidūrė su mikroautobusu „Ford Transit”. Pastarojo vairuotojas nelaimės metu buvo mirtinai sužalotas.
Nuo Lietuvos žemės ūkio universiteto viaduko per Nemuną link nuokalne leidęsis sunkvežimis tiesiog taranavo iš šalutinės Marvelės gatvės išvažiavusį ir kairėn sukusį mikroautobusą. Nuo smarkaus smūgio mikroautobuso priekinė dalis buvo smarkiai sumaitota.
33-ejų metų amžiaus „Ford Transit” automobilio vairuotojas, greitosios pagalbos automobiliu vežamas į gydymo įstaigą, nuo patirtų sunkių sužalojimų mirė.
Penktadienį pastarojoje vietoje avarijų buvo ir daugiau. Apie vidurdienį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, šalutine Marvelės gatve atvažiavusiam automobiliui nepraleidus važiuojančiojo pagrindiniu vakarinio lanksto keliu, susidūrė du lengvieji automobiliai. Vienos transporto priemonių vairuotojas dėl kojos lūžimo buvo pristatytas į Kauno medicinos universiteto klinikas.
Greta šios nereguliuojamos sankryžos pastatyti keli kryžiai liudija, kad tragiškai pasibaigusių avarijų Marvelės gatvės ir vakarinio lanksto sankirtoje būta ir daugiau, todėl avarijas tiriantys Eismo priežiūros tarnybos pareigūnai ragina vairuotojus būti ypač atidžius.
Vargu, ar didėjantis aukų skaičius šioje vietoje verčia miesto Savivaldybę prisiminti planus pastatyti viaduką ar bent įrengti šviesoforą. Dažnai šiuo keliu važiuojančių vairuotojų teigimu, situaciją smarkiai pagerintų nors koks sankryžos apšvietimas.
Tomas Jarusevičius