Kariuomenėje šauktinių atsisakyti nežadama

Liberalų pasiūlymas pereiti prie profesionalios karo tarnybos sutiktas skeptiškai

Profesionalios kariuomenės Lietuvoje dar teks gerokai palaukti. Skeptiškai įvertintas opozicijos politikų pateiktas siūlymas per ateinančius šešerius metus visiškai atsisakyti šauktinių Lietuvos kariuomenėje.

Kariškių skaičius nuolat mažinamas

Seime šiuo metu svarstomas ir netrukus turėtų būti priimtas įstatymas, kuriuo nustatoma principinė kariuomenės struktūra 2006 metais ir kariuomenės vystymosi perspektyva iki 2011 metų.

Šiuo dokumentu numatoma patvirtinti pastaraisiais metais įsitvirtinusią tendenciją mažinti bendrą ribinį krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių karių skaičių, atitinkamai po truputį mažinant ir šauktinių skaičių. Įstatymo projekte numatyta, kad kitąmet karių skaičius sumažinamas nuo šiemet nustatytų 19 650 iki 18 250. Nustatomas privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – 3 210.

Tuo tarpu iki 2011 metų bendras kariuomenėje tarnaujančių žmonių skaičius nustatomas iki 17 120. Šauktinių tuomet sumažės iki 2 000.

Politikai ir kariuomenės atstovai deklaruoja, kad šauktinių skaičius ir toliau bus mažinamas. Tačiau kol kas atsisakoma prognozuoti, kada jų išvis gali būti atsisakyta.

Kiltų komplektavimo problema

Opozicinės Seimo Liberalų frakcijos nariai pateikė oficialų pasiūlymą paspartinti perėjimą prie visiškai profesionalios kariuomenės. Šios frakcijos nariai Algis Kašėta ir Gintaras Steponavičius pasiūlė, kad jau iki 2011 metų būtų visiškai atsisakyta šauktinių, kartu didinant profesinės karo tarnybos karių skaičių.

Jie savo pasiūlymą grindžia bendra kariūnų mažinimo tendencija ir jų profesinio pasirengimo didinimo būtinybe. Todėl, pasiūlymo autorių nuomone, Lietuvai po kelerių metų pakaktų profesionaliosios tarnybos karių ir savanorių, norinčių stoti į karo tarnybą.

Tačiau šis pasiūlymas sutiktas skeptiškai. Karo prievolės administravimo tarnybos (KPAT) vadovas dimisijos generolas majoras Jonas Andriškevičius agentūrai BNS teigė abejojąs dėl tikslingumo atsisakyti šauktinių kariuomenės.

„Lietuvos politikams konstatuojant profesinės kariuomenės privalumus ir problemas, derėtų išstudijuoti, pavyzdžiui, Olandijos patirtį, kur, atsisakius šauktinių kariuomenės, iškilo akivaizdi problema komplektuojant karinius dalinius profesinės tarnybos kariais. Beje, pastaruoju metu panašios problemos kyla ir NATO šalyse senbuvėse – Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje”, – sakė J.Andriškevičius.

Pasak jo, šiemet atlikta šauktinių apklausa parodė, kad į profesinę karo tarnybą dauguma jaunuolių sutiktų eiti už ne mažesnį kaip 3000 – 5000 litų atlyginimą.

Generolo teigimu, 42 proc. šauktinių tarnyba atidedama: iš jų maždaug 38 procentams – dėl mokslo, 3 procentams – dėl šeimyninių aplinkybių, 1 procentui – dėl teistumo, dar apie 40 procentų šauktinių netinkami privalomajai tarnybai dėl sveikatos būklės. Pasak J.Andriškevičiaus, dėl piliečių migracijos netenkama dar 8 – 12 procentų potencialių šauktinių.

Todėl privalomąją tarnybą atlieka maždaug kas 6 šauktinis. 2004 metais iš 3665 pašauktų tarnybon jaunuolių 1864 buvo pašaukti iš miestų, o 1801 – iš kaimo vietovių.

„Šauktinių kariuomenė yra „jaunesnė”, nes kasmet pasipildo jaunais, 19-mečiais kariais. Pereinant prie profesinės tarnybos, karių amžius didės – kariuomenė bus „senesnė”, – sakė J.Andriškevičius.

Gali prireikti Konstitucijos pataisų

Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdas Tutkus „Kauno dienai” yra sakęs, kad nuo politikų priklausys, kada bus visiškai pereita prie profesionalios kariuomenės. Tačiau jis patvirtino, kad šauktinių skaičius ateityje po truputį mažės: „Atitinkamai daugės profesionalų”.

Tačiau V.Tutkus teigė asmeniškai esąs prieš visišką šauktinių atsisakymą.

„Viena priežasčių – visuomenės kontrolė. Kariuomenė kontroliuojama per šauktinius. Profesinės tarnybos kariai anksčiau ar vėliau užsidaro savame rate. O šauktinis, baigęs tarnybą, gali atvirai visuomenei papasakoti, kaip jam sekėsi, kas ten, kariuomenėje, vyksta. Taip išlaikomas ryšys tarp visuomenės ir kariuomenės”, – kalbėjo Kariuomenės vadas.

Be to, šauktinių atsisakymas gali pareikalauti Konstitucijos pataisų. Konstitucijoje numatyta, kad „Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga”. Pasak Konstitucijos, „įstatymo numatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą”.

Stasys Gudavičius