Registruojant transporto priemones vis dar bandoma pateikti suklastotus dokumentus
Klastojimo atvejai, susiję su transporto priemonėmis, dažniausiai išaiškėja ir būna demaskuojami mėginant jas įregistruoti. Policijos pareigūnai ragina tobulinti transporto priemonių registracijos taisykles, kurių spragomis naudojasi nusikaltėliai.
„Skylėta” tvarka
Šiuos nusikaltimus tiriančio Santakos policijos komisariato viršininkas Raimondas Abugelis teigė, jog visus klastojimo atvejus galima suskirstyti į dvi rūšis: transporto priemonių registracijos dokumentų ir automobilių kėbulų bei juose esančių identifikacijos numerių padirbinėjimas.
„Daugiausiai automobilių su suklastotais dokumentais atkeliauja iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Ten transporto priemones parduodantys platintojai tikriausiai tikisi, kad taip toli nuo jų esančioje Lietuvoje kontrolė bus pernelyg menka, jog būtų pastebėtos dokumentų klastotės”, – svarstė R.Abugelis.
Pareigūno teigimu, šiemet policijos aikštelėje atsidūrė jau beveik šimtas automobilių. Visi jie laikinai areštuoti dėl tų pačių priežasčių – padirbtų dokumentų arba kėbulų identifikacijos numerių.
R.Abugelis įsitikinęs, kad pastaruoju metu tiek daug klastojimo atvejų nulemia dabartinėse Transporto priemonių registracijos taisyklėse paliktos spragos: „Didžiausia problema yra tai, kad žmonės vienaip ar kitaip gali legalizuoti tokias transporto priemones. Pasiryžtančius investuoti dideles pinigų sumas į tokias aferas, galiu užtikrinti, kad tikrai greitai ateis laikas, kai netgi eiliniam patruliui sustabdžius automobilį ir išaiškėjus, kad šis yra su netikrais dokumentais ar suklastotais kėbulo identifikacijos numeriais, tokia mašina bus išregistruojama visam laikui”.
Anot pašnekovo, registracijos taisyklėse atsiradus pataisoms, numatančioms kur kas griežtesnę atsakomybę, nuo policijos pareigūnų pečių nukristų daug darbo ir būtų sutaupoma nemažai lėšų. Automobilių savininkai kartais rizikuoja patekti teisėsaugininkų nemalonėn netgi dėl absurdiškų tikslų – norėdami vos vieneriais metais „pajauninti” savo transporto priemonę. Tokio incidento tyrimas kainuoja apie tūkstantį litų.
Sukčiai bando legalizuoti
Valstybės įmonės „Regitra” Kauno filialo viršininkas Danielius Raišys patvirtino, kad nesusipratimų dėl registruojamų transporto priemonių dokumentų bei kėbulų identifikavimo numerių pasitaiko itin dažnai – beveik kasdien.
„Galbūt kažkas pamėgina ir vieną kartą prasmunka su padirbtais dokumentais, o iškart po to pasipila ištisa lavina klastočių. Taip buvo neseniai atsitikę su automobiliais iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur dokumentai buvo klastojami dėl to, kad draudiminiai procesai užtrukdavo pakankamai ilgai, o pardavėjai stengdavosi, kaip galima greičiau transporto priemones parduoti”, – pasakojo D.Raišys.
Panaši situacija, pasak „Regitros” Kauno filialo vadovo, prieš metus buvo susiklosčiusi su automobiliais iš Anglijos, tačiau demaskavus pirmąsias klastotes, jų srautas iškart sumažėjo.
Tuo tarpu kėbulo identifikacinio numerio klastojimo atvejų vis dar pasitaiko. Pastarieji nusikaltimai laikomi kur kas sudėtingesniais, nes dažniausiai būna susiję su automobilių vagystėmis.
D.Raišys neslepia, kad tokiais būdais ilgapirščiai mėgina legalizuoti vogtus automobilius tiek užsienyje, tiek ir Lietuvoje, pasinaudodami eismo nelaimėse nepataisomai sumaitotų mašinų duomenimis.
Be to, pasitaiko atvejų, kai avarijose visiškai sudaužytų transporto priemonių kėbulų numeriai ne tik būna perkeliami į vogtas tokios pačios markės mašinas. Mūsiškių „auksarankių” meistrų pagalba tokius automobilius pavyksta suremontuoti ir mėginama iš naujo užregistruoti, nors prieš tai ekspertai jau būna konstatavę, kad transporto priemonės netinkamos eksploatuoti.
„Regitros” Kauno filialo ekspertas Aurelijus Šimkus įsitikinęs, kad šia problema turėtų labiau rūpintis teisėsaugininkai: „Pastebėję įtarimus dėl klastojimo visuomet privalome kreiptis į teisėsaugininkus, todėl jie turėtų imtis atitinkamų priemonių tokiems veiksmams užkardyti ar skirti griežtesnę atsakomybę. Juk žmogui, įsigijusiam automobilį su padirbtais dokumentais ar netikru kėbulo numeriu, būtų išties per daug skaudu tokią transporto priemonę ne dėl savo kaltės prarasti”.
Naujovė apsaugos ne viską
„Nauja Europos Sąjungos (ES) direktyva reikalauja, kad mes neberegistruotume automobilių be originalių transporto priemonės dokumentų. Tad jeigu Lietuvos pilietis Europos Sąjungoje įsigijo automobilį, tai jį įregistruoti galės tik turėdamas originalų techninį pasą, – paaiškino D.Raišys. – Šiuo metu galiojančios registracijos taisyklės nurodo, kad automobilį galima registruoti ir be originalaus registracijos liudijimo dokumento, tačiau turi būti pažyma iš registracijos vietos, patvirtinanti, jog tas automobilis tikrai buvo įregistruotas”.
Naujoji ES direktyva dar nėra įsigaliojusi, nes joje numatyta tvarka kol kas kertasi su lietuviškomis Transporto priemonių registracijos taisyklėmis, tačiau netrukus ji turėtų tapti rimtu priešnuodžiu iš Europos importuojamų automobilių klastotojams. Tuo tarpu, kaip apsisaugoti nuo amerikietiškų transporto priemonių su padirbtais dokumentais, kol kas specialistai negali tiksliai pasakyti.
D.Raišys sako, kad pastaruoju metu incidentus, kai susiduriama su klastotėmis, pavyksta išspręsti gana greitai. Pakanka patikrinti įtartinos transporto priemonės duomenis paieškomų automobilių duomenų bazėse. Jei paaiškėja, kad mašina nėra pavogta arba žala jos vagystės atveju draudimo bendrovės yra visiškai atlyginta, tuomet tokį automobilį galima legalizuoti.
Tuo tarpu R.Abugelis pateikė akivaizdų pavyzdį: „Įsivaizduokite, jei įvyktų tragiška eismo nelaimė, kaip reikėtų nustatyti jos kaltininkus? Tarkime, kad pareigūnai neranda kėbulo identifikacijos numerio arba aptinka jį suklastotą, o vairuotojas su valstybiniais automobilio numeriais jau būna pasišalinęs iš įvykio vietos. Vadinasi, tokiu atveju kaltininkų ieškoti būtų tiesiog beprasmiška”.
Įkliuvo ir Henytės uošvis
Kone analogiška situacija, susijusi su Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetu tituluojamo Henriko Daktaro artimu giminaičiu, buvo pradėta tirti šių metų gegužę. Henytės žmonos Ramutės tėvui 79-erių metų Antanui Ablonskiui priklausantis „Mercedes-Benz” markės visureigis buvo sulaikytas dėl įtarimus sukėlusių kėbulo identifikacinių numerių.
Teisėsaugininkai neslepia, kad 1987-ųjų metų laidos automobilis iš gamyklos turėjo būti išriedėjęs su daugiau nei dešimtyje vietų atsikartojančiu registracijos numeriu, kurį surasti kai kur gali tik kompetentingi specialistai. Tuo tarpu A.Ablonskio visureigyje numerių nebuvo aptikta. Ekspertai nustatė, kad klastojant automobilio duomenis pavyko ne tik pakeisti kėbulo numerį, bet ir nušlifuoti pagrindinių agregatų, variklio, greičių dėžės bei kitus gamyklinius numerius. Tyrimas dar nebaigtas, todėl tiksliai neišaiškinta, ar automobilis nėra vogtas ir ieškomas.
Nepaisant to, spalio pabaigoje Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Mekšraitienė savo nutartimi patenkino A.Ablonskio skundą ir leido susigrąžinti automobilį. Nors Santakos policijos komisariato tyrėja Vilma Juodelienė bei ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras Vingaudas Rinkevičius neketino atiduoti automobilio su suklastotais numeriais, vis dėlto transporto priemonė sugrįžo į šeimininko rankas. Atrodo, kad šis incidentas akivaizdžiai įrodo komisaro R.Abugelio pasakytus žodžius apie vieną pagrindinių problemų – galimybę nevaržomai legalizuoti suklastotas transporto priemones.
Kai A.Ablonskis 2003-iaisiais pirko ir įregistravo „Mercedes-Benz” savo vardu, tai buvo juodas automobilis, o mėginant šių metų gegužę jį išregistruoti, jo spalva buvo sidabrinė. A.Ablonskis aiškino, esą paliktas buvo tik tas pats automobilio kėbulas, o visa kita buvo perrinkta naujai.
Tomas Jarusevičius