Aukštojo mokslo įstatymo pataisa, įteisinanti universitetų privatizavimą, tarp akademinės visuomenės narių sukėlė įvairių komentarų.
Vieni, pavyzdžiui, Šiaulių universiteto vadovai, jau imasi žygių aukštąją mokyklą paversti viešąja įstaiga.
Kiti rektoriai ir net Švietimo ir mokslo ministerijos pareigūnai piktinasi, kad ši įstatymo pataisa atsirado neklausus jų nuomonės, apie tai sužinota tik po pusmečio nuo jos priėmimo.
Nuostatą aiškinsis teisininkai
„Aukštojo mokslo įstatymo pataisų projekte, kuris buvo parengtas dar pavasarį, apie galimybę universitetams tapti viešosiomis įstaigomis nebuvo nė žodžio”, – sako Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius profesorius Vytautas Kaminskas.
„Šis projektas buvo suderintas su Švietimo ir mokslo ministerija, Mokslo taryba ir Rektorių konferencija, tad neaišku, kokioje stadijoje ir kieno iniciatyva jis buvo pakoreguotas. Rektorių konferencijai tai buvo akibrokštas. Seimas pataisas priėmė paskutinę praėjusios sesijos dieną, birželio 30-ąją. Jos įsigaliojo nuo rugpjūčio 1 dienos”, – sakė V.Kaminskas.
Jo teigimu, pataisų projekto rengėjai su rektoriais ir juolab ministerija šį projektą privalėjo būtinai suderinti. Tačiau tai nebuvo padaryta. Šią diskutuotiną Aukštojo mokslo įstatymo nuostatą dabar svarsto Rektorių konferencijos Teisės komitetas. Gavę išvadas rektoriai dėl jos pareikš savo nuomonę. Praėjusią savaitę aukštųjų mokyklų vadovai posėdžiavo Šiaulių universitete, tačiau apie universitetų privatizavimą nediskutavo. „Negalėjome svarstyti pataisos, apie kurią sužinojom tik iš spaudos, – sakė V.Kaminskas. – Apie ketinimus paversti universitetą viešąja įstaiga mums neužsiminė ir Šiaulių universiteto rektorius V.Laurutis. Jei jis turi tokių sumanymų, apie įstatymo pataisas, matyt, žinojo”. Rektorių konferencijos vadovo nuomone, viešosios įstaigos negalėtų tiesiogiai gauti valstybės finansavimo, be to, iškiltų problemų su universitetų turtu. Neaišku, kas būtų tokios viešosios įstaigos steigėjas.
Seimo narė pavojaus neįžvelgia
Papildyto Aukštojo mokslo įstatymo 5 straipsnio 9 dalis teigia, kad valstybinė aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Iki tol valstybinė aukštoji mokykla buvo traktuojama kaip pelno nesiekianti valstybės įstaiga, turinti Konstitucijos bei šio įstatymo nustatytą specialų statusą. „Jei universitetai prilyginami biudžetinėms įstaigoms, jiems galios šioms įstaigoms taikomi įstatymai. Tada neaišku, kokie reikalavimai bus keliami universitetams”, – teigė Rektorių konferencijos prezidentas.
Seimo Kultūros, švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės Audronės Pitrėnienės teigimu, šią pataisą pasiūlė Seimo narys, buvęs šio komiteto pirmininkas Vydas Gedvilas. „Kokie buvo jo motyvai, neaišku. Balsuojant už šią pataisą neprieštaravau, nes pavojaus universitetams nematau. Prievartos nebus, tik aukštosioms mokykloms suteikta galimybė pakeisti statusą. Jei universitetas, įvertinęs visus pliusus ir minusus, nuspręs, kad nori tai daryti, šią teisę jis turės. Įstatymas tai leidžia”.
Seimo narės manymu, tokia galimybe aukštosios mokyklos tikriausiai neskubės naudotis. Jai nežinomi ir konkretūs Šiaulių universiteto vadovybės ketinimai. Kartu komiteto pirmininkė pripažįsta: tai – labai atsakingas žingsnis, nes gali būti susijęs su įmokų už mokslą didėjimu, aukštojo mokslo kokybe, turto priklausomybe ir pan. Kelias iki viešosios įstaigos esą labai ilgas. Universiteto statuso pakeitimą griežtai reglamentuoja valstybė. „Norėdama tapti viešąja įstaiga aukštoji mokykla turės sulaukti Vyriausybės pritarimo, paskui gauti Seimo palaiminimą”, – sakė A.Pitrėnienė.
Viceministrui buvo staigmena
Viešosios rinkos instituto ekspertas Remigijus Šimašius mano, kad su universiteto misija suderinamos įvairios nuosavybės formos. „Klausimas tik tas, ar universiteto valdymui taikomas demokratinio valdymo ar rinkos modelis, – sako ekspertas. – Dabar universitetai nepatenkinti, kad negali disponuoti savo turtu, jiems taikomi įvairūs apribojimai. Būdami viešosiomis įstaigomis jie galės jų išvengti. Tad galimybė pakeisti statusą labai logiška”. R.Šimašiaus teigimu, pasaulyje teisinės universitetų egzistavimo formos labai įvairios. Nemažai esama ir pelno siekiančių universitetų. Pasak eksperto, daugelis niuansų dėl galimų viešosios įstaigos privalumų bei trūkumų dar neaiškūs. „Tačiau universitetams tapus viešosiomis įstaigomis baimintis didesnės priklausomybės nuo Švietimo ir mokslo ministerijos tikrai nereikės”, – sakė R.Šimašius.
Aukštąsias mokyklas kuruojantis švietimo ir mokslo viceministras Raimundas Mockeliūnas „Kauno dienai” sakė, kad apie rengiamą tokią įstatymo pataisą nieko nebuvo girdėjęs. „Prieš teikdama Seimui svarstyti visas kitas Aukštojo mokslo įstatymo pataisas speciali komisija šio klausimo nenagrinėjo, apie tai net kalbos nebuvo, – teigė R.Mockeliūnas. – Iš kur ši nuostata atsirado įstatyme, belieka tik spėlioti”.
Bijo didelių mokesčių
Šiaulių universiteto rektorius profesorius Vincas Laurutis „Kauno dienai” patvirtino, kad iš tiesų turi ketinimų paversti universitetą viešąja įstaiga. „Konsultuojuosi su Seimo, savivaldybės, apskrities atstovais, kas galėtų būti įstaigos steigėju. Esu įkūręs kelias viešąsias įstaigas, tad patirties turiu, – sakė rektorius. – Jei įstatymas leidžia, kodėl nepasinaudojus tokia galimybe?” V.Lauručio teigimu, būtų galima laisviau planuoti ir panaudoti specialiąsias lėšas, lankstesnė būtų administracinė struktūra. Visi rektorato veiksmai esą nepriklausytų nuo senato ir tarybos įtakos.
Rektorius paneigė nuomonę, kad šis procesas susijęs su privatizavimu ir studijų kainos kėlimu. Aukštosios mokyklos esą ir dabar teikia viešas paslaugas, tad, pasikeitus statusui, jų funkcija nesikeistų. Paklaustas, ar viešąją įstaigą kurs todėl, kad baigiantis jo rektoriavimo kadencijai nori toliau išlikti poste, V.Laurutis šio fakto nei patvirtino, nei paneigė.
Šiaulių universiteto studentė Rimantė Vosyliūtė neslėpė, jog ji ir bendramoksliai bijo būsimų naujovių. „Neramu, ar privatizavus universitetą nereikės už mokslą mokėti didesnių mokesčių. Jau ir dabar 500 litų per semestrą mums labai daug. O jeigu bus prašoma mokėti po tūkstantį”? – svarstė studentė.
Aldona Kibirkštienė