Birželio 9 d. vykusiame Uosto tarybos posėdyje buvo aptarti ir klausimai, kurie turėtų būti svarstomi artimiausiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje, kuris, ko gero, turėtų vykti liepos 8 d.
Inicijuoja įstatymo pataisą
Posėdyje pritarta parengtam Uosto įstatymo pakeitimo ir papildymo projektui. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, keičiama praktiškai tik viena nuostata. Siekiama, kad Uosto direkcija, skirdama lėšų Savivaldybei, galėtų jų duoti ne tik privažiavimo keliams, kaip numatyta šiuo metu, bet ir kompensuoti už Savivaldybei priklausančių statinių, trukdančių uosto plėtrai, pašalinimą iš uosto ir jo rezervinių teritorijų.
Mat įstatymai reglamentuoja tik privataus turto paėmimą valstybės poreikiams, o Savivaldybė privačiu turtu nedisponuoja. Kadangi Uosto direkcija nori pradėti naudoti rezervines teritorijas, ji inicijuoja tokią pataisą. Jeigu ją Seimas patvirtins, direkcija galės skirti Savivaldybei pinigų, ši pastatys butus kitoje vietoje, į kuriuos bus iškeldinti dabar rezervinėje teritorijoje gyvenantys žmonės.
Rezervinėse teritorijose yra apie 70 butų. Juose gyvena daugiau kaip 200 gyventojų, kuriems reikalingas apie 2 tūkst. kv. m gyvenamasis plotas. Vienas jo kv. m kainuoja apie 2 tūkst. Lt. Taigi gyventojų iškeldinimui iš rezervinių teritorijų reikia apie 4 mln. Lt.
Siūloma atsisakyti aplinkkelio
Atlikusi studiją AB „Lietuvos geležinkeliai” pasiūlė Uosto tarybai atsisakyti geležinkelio aplinkkelio kaip netikslingo. Taryba nusprendė, jog reikia atlikti palyginamųjų aplinkkelio variantų studiją, rezervuoti teritorijas Kopūstų stočiai ir aplinkkelio trasai, dar detaliau įvertinti Kazlų Rūdos geležinkelio perspektyvą. Norima padaryti patogų patekimą į uosto pietinę dalį.
Nutarta išnagrinėti Pauosčio stoties klausimą. Norint išplėsti jos kelyną reikėtų nemažai iškirsti miško. Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, to niekas nesiruošia daryti. Tačiau, pasak jo, šį klausimą reikia išnagrinėti, nes gali reikėti vieną ar du kelius išplėsti. Kol nėra giliavandenio uosto, Pauosčio stotis turi užtikrinti ir dabar, ir ateityje normalų šiaurinėje uosto dalyje esančių kompanijų funkcionavimą.
Neišnuomotos teritorijos
Praėjusiame Uosto plėtojimo tarybos posėdyje buvo pareikštas pageidavimas pateikti duomenis, kiek dar uoste yra neišnuomotų teritorijų. Atlikus analizę paaiškėjo, kad žemės nuomos konkursus galima skelbti pietinėje uosto dalyje prie Vakarų laivų gamyklos ir šiaurinėje dalyje, prie AB „Klaipėdos nafta”. Kitas teritorijas, S. Dobilinsko teigimu, bus galima nuomoti tada, kai jos bus tam parengtos, t. y. kai iš jų bus iškelti gyventojai. Taigi laisvų teritorijų uoste kol kas yra tik dvi.
Užsienio jūrininkai
Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža ir Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika iškėlė klausimą dėl užsienio šalių remontuojamų laivų jūrininkų buvimo Lietuvos teritorijoje.
Jie gali būti Lietuvoje tik iki 3 mėnesių, o vėliau jiems reikalinga darbo kategorijos viza. Šios vizos gavimo procesas yra labai ilgas ir sudėtingas. Todėl pageidaujama, kad, kaip ir kitose užsienio valstybėse, taip ir Lietuvoje, užsienio jūrininkui būtų leidžiama būti tol, kol čia stovi jo laivas, bet ne ilgiau nei galioja jo jūrininko knygelė.
LJS įpareigota pateikti daugiau informacijos ir siūloma šį klausimą teikti svarstyti Uosto plėtojimo tarybai.
Uosto konkurencingumas
Birželio 8 d. posėdžiavęs Tranzito komitetas prie Lietuvos Vyriausybės konstatavo, kad Klaipėdos uostas gali prarasti konkurencingumą dėl jame taikomų per didelių tarifų. Nutarta įsteigti Tranzito komitetui atskaitingą pakomitetį, kuris pateiks pasiūlymus dėl tarifų Klaipėdos uoste.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius, Tranzito komiteto narys Sigitas Dobilinskas, klausė, ar dėl to, kad uostas esą yra nekonkurencingas, esanti kalta Uosto direkcija, renkanti per dideles rinkliavas? Jo teigimu, uoste vilkikų paslaugos yra du kartus brangesnės nei kitur, daug didesni ir švartavimo įkainiai, ir geležinkelio tarifai. Jo manymu, tas pakomitetis turėtų nustatyti, ką reikia daryti, norint būti konkurencingais, t. y. kas, ko ir kiek turi sumažinti.
Uosto direkcijai paskelbus konkursą dėl Klaipėdos uosto konkurencingumo studijos parengimo, atsiliepė trys kompanijos. Jų siūloma kaina nuo 350 tūkst. iki 700 tūkst. Lt. S. Dobilinsko teigimu, nuspręsta konkursą nutraukti ir su mažiausią kainą pasiūliusia kompanija, kurioje dirba ir lietuviai, ir užsieniečiai, pradėti derybas. Užduotis buvo šiek tiek pakeista, sumažinta, tad bus deramasi dėl kainos. Brangiausiai šį darbą atlikti siūlėsi užsieniečių kompanija.
Keičiami detalieji planai
Uosto taryboje buvo pristatyti uosto ir uosto rezervinių teritorijų tarp Varnėnų ir Senosios Smiltelės gatvių detalieji planai. Po to, kai UAB „Transfosa” pakeitė savininkus, buvo pakeistas ir jos pavadinimas į UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalą, keičiamas ir detalusis planas. Be to, keičiamas ir LKAB „Klaipėdos Smeltė” detalusis planas dėl privažiavimo. Nutarta apskaičiuoti, kiek tokių planų įgyvendinimas galėtų kainuoti, ir šiuos duomenis pateikti Uosto plėtojimo tarybai.
Vidmantas Mažiokas
„Vakarų ekspresas”