„Mažeikių naftos” atstovai tikina, jog kompanija neturi jokio noro kištis į Šventosios uosto atstatymo reikalus ir neketina tapti jo operatore.
AB „Mažeikių nafta” padalinys Būtingės naftos terminalas jau šeštus metus gana sėkmingai gyvuoja ir be Šventosios uosto. Taigi šio uosto atstatymo šalininkai gerokai sutirština spalvas sakydami, kad jo verkiant reikia ir Būtingės terminalui, kad jame galėtų bazuoti savo laivus.
Laivų neturi
Būtingės naftos terminalas laivų neturi. Jo plūdurą Baltijos jūroje aptarnauja du nuomojami vilkikai. Vienas jų „Smit Sulowesi” nuomojamas iš tarptautinės kompanijos „Smit – octo”, o kitas TAK-3 – iš UAB „Towage & Marine Assistance”. Tiesa, terminalas anksčiau turėjo vieną jūrinį katerį „Būtingė”, tačiau jį išmainė į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos bonas.
AB „Mažeikių nafta” generalinio direktoriaus pavaduotojas, vamzdynų ir terminalo operacijų direktorius Olegas Ukrainecas „Vakarų ekspresui” patvirtino, jog Būtingės terminalas nepretenduoja į Šventosios uostą. Pasak jo, terminalą domintų tik galimybė Šventojoje bazuoti plūdurą aptarnaujančius laivus, nes jiems iš Klaipėdos iki plūduro reikia plaukti 2-2,5 val. Suprantama, tai trunka ilgiau ir brangiau kainuoja nei plaukti iš Šventosios.
Gal norės prisidėti?
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko „Mažeikių nafta” pirmoji galėtų pretenduoti į Šventosios uosto operatorius, tačiau ji tokios teisės esą seniai atsisakė. Reikia manyti, priešingu atveju Vyriausybė, ko gero, nebūtų nusprendusi plėtoti Šventosios uostą.
Priminsime, jog prieš kelerius metus baimintasi, esą su kontrolinį AB „Mažeikių nafta” akcijų paketą valdžiusia JAV kompanija „Williams International” buvusi pasirašyta sutartis, kad be jos žinios Šventojoje nieko negalima daryti. „Mažeikių naftos” atstovai tikina, jog sutartyje dėl Šventosios yra tik viena sąlyga – kad ir kas čia būtų statoma, tai neturėtų trukdyti Būtingės terminalo darbui.
S. Dobilinskas informavo, kad jau parengtas Šventosios uosto įstatymo projektas, uostas bus registruojamas. Pasak jo, kai bus statomas Šventosios uostas, tada bus galima kalbėti su „Mažeikių nafta”, ar ji norės šiek tiek prisidėti prie jo plėtros, ar ne.
Rinkliavos – plūduro priežiūrai
Prieš kelerius metus buvo labai plačiai diskutuojama, kad tanklaiviai, atplaukiantys į Būtingę, turėtų mokėti uosto rinkliavų mokesčius Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Tačiau jie šiuos mokesčius ir toliau moka „Mažeikių naftai”. Žiūrint iš jos pozicijų, Būtingės naftos terminalas yra šalia Klaipėdos uosto, o iš kitų pozicijų – jis yra Klaipėdos uosto dalis.
Paklaustas, ar Uosto direkcija nebando atgauti iš „Mažeikių naftos” tanklaivių mokamų uosto rinkliavų, Sigitas Dobilinskas atsakė, jog toks klausimas dabar nekeliamas, o tokią tvarką lėmė sutartiniai dalykai.
O. Ukrainecas teigia, jog lėšos, gaunamos iš tanklaivių kaip uosto rinkliavos yra naudojamos Būtingės terminalo įrenginiams aptarnauti, tinkamai jų techninei būklei palaikyti, o konkrečiai – plūdurui, kurio priežiūra gana brangiai kainuoja.
Nepriklausomai nuo to, ar tanklaivis yra prie plūduro, ar ne, prie jo nuolatos budi vienas vilkikas. Praėjus tam tikram laikotarpiui plūduras privalo būti remontuojamas. Pagal „Mažeikių naftos” sudarytą grafiką atsižvelgiant į techninius reikalavimus yra atliekama profilaktinė plūduro žarnos apžiūra. Pavyzdžiui, ne rečiau kaip kartą per mėnesį žarną apžiūri samdomi narai, kas pusmetį – techninė tarnyba, o locmanai apžiūrą atlieka prieš atplaukiant kiekvienam tanklaiviui.
Už visas Klaipėdos uosto teikiamas paslaugas, kurių Būtingės terminalui ne tiek daug ir reikia, susimoka „Mažeikių nafta”. Beje, plūdurą aptarnaujantys pagalbiniai laivai, kurie bazuojasi Klaipėdos uoste, moka Uosto direkcijai uosto rinkliavos mokesčius.
Atskiras uostas?
Lietuvoje seniai diskutuojama, ar Lietuva teturi tik vieną uostą. Vieni mano, kad Būtingė – irgi yra uostas, kitiems toks uostas kelia juoką. Olegas Ukrainecas, be abejo, tikina, kad Būtingė yra uostas, esantis šalia Klaipėdos uosto. Paklaustas, ar be Klaipėdos uosto Būtingės uostas galėtų egzistuoti, O. Ukrainecas atsakė klausimu „O kodėl ne?”.
Pasak „Mažeikių naftos” Komunikacijų skyriaus atstovo Kęstučio Oginsko, tanklaivio kapitonas, išplaukdamas iš Danijos sąsiaurių, į laivo navigacinę sistemą įsiveda ne Klaipėdos uosto vartų, o Būtingės terminalo plūduro koordinates ir atplaukia tiesiai prie jo nesinaudodamas Klaipėdos uosto kanalu.
Beje, Būtingės tanklaiviai nesinaudoja ir Klaipėdos uosto locmanų paslaugomis. Šis terminalas turi savo locmanus.
Rinka palanki terminalui
Metų pradžioje prognozuota, jog Būtingės naftos terminalas, pernai perkrovęs daugiau kaip 7 mln., o užpernai – net 10 mln. tonų naftos, šiemet per metus perkraus 2 mln. tonų mažiau naftos produktų nei pernai. Manoma, jog Rusijos naftos eksportas per Būtingę mažėja todėl, kad didėja jos eksportas per Rusijos Primorsko uostą.
Kompanijos vadovybė dėl terminalo ateities nenuogąstauja. Olegas Ukrainecas sako, jog dėl to nėra jokios bėdos. Būna metų, kai perpilama ir 11 mln. tonų naftos, būna – kur kas mažiau. Tai natūralūs dalykai, ir daugeliu atveju terminalo perspektyvos priklauso nuo rinkoje susiklosčiusios situacijos.
Šiuo metu rinka yra palanki Būtingės terminalui: naftos kainos pakilo, jos srautas iš Rytų į Vakarus yra stabilus ir didėjantis. Pasak Kęstučio Oginsko, Būtingės terminalas – moderni įmonė, turinti naują įrangą ir esanti labai teisingoje vietoje. Žiemą Baltijos jūra čia neužšąla, tad tanklaiviams nereikia ledlaužio, o tai didelis terminalo privalumas.
O. Ukraineco teigimu, Būtingės terminalas šiemet planuoja perpilti ne mažiau kaip 5 mln. tonų, o jeigu pasiseks,- iki 8 mln. tonų naftos. Beje, šiemet nepaisant visų nesklandumų, iškilusių ir dėl avarijos, ir dėl naftos perdirbimo gamyklos problemų, kai nebuvo tiekiama nafta, terminale jau aptarnauta daugiau kaip 20 tanklaivių. Tai, kad šiemet sausio mėnesį tanklaivių nebuvo, pasak O. Ukraineco, yra susiję su tuo, kad paprastai metų pradžioje eksporto apimtys visada šiek tiek sumažėja, nes kompanijoms reikia šiek tiek laiko susumuoti pasibaigusių metų rezultatus ir planuoti kitų metų darbą.
O. Ukraineco teigimu, tai, kad per Būtingės terminalą kasmet eksportuojami milijonai tonų naftos, akivaizdžiai įrodo, kad jis yra reikalingas.
Terminale dirba apie 70 žmonių. Tokios problemoms kaip Klaipėdos uosto įmonėms, kad specialistai išvažiuotų dirbti į užsienį, terminalui nekyla. Pasak O. Ukraineco, iš terminalo į užsienį išvyko dirbti tik 1 žmogus. Vidutinis AB „Mažeikių nafta” darbuotojų atlyginimas – 2 tūkstančiai litų.
Valentinas Ubas
„Valarų ekspresas”