Aptarti aktualių žuvininkystės reikalų bei apžiūrėti, kaip vyksta daug ginčų sukėlusio ledo generatoriaus darbas, Klaipėdoje neseniai lankėsi Žemės ūkio ministerijos sekretorius Rimantas Čeponis. Šį kartą dėl Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijai priklausančio generatoriaus taip pat neišvengta nesutarimų.
Žinia, pinigai ledo generatoriui pirkti Lietuvai buvo skirti iš ES fondų. Kadangi konfederacija pirmoji Žemės ūkio ministerijai pateikė reikiamus dokumentus bei paraiškas, teisė įsigyti ir eksploatuoti šį agregatą atiteko jai. Kaip ir dažnu atveju susidūrus interesams, atsirado ir nepatenkintųjų tokiu sprendimu, o Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos įsigytas ledo generatorius sukėlė dar didesnį šurmulį.
Pasak neseniai viešėjusio Žemės ūkio ministerijos sekretoriaus R. Čeponio, ledo tiekimas žvejams dar iki šiol normaliai nevyksta, mat negauta jo eksploataciją leidžiančios veterinarinės pažymos.
„Veterinarinės tarnybos viršininkas neprieštaravo ledo tiekimui dar negavus pažymos. Tačiau faktas yra tas, kad generatorius stovi jau daugiau nei metai, o tik pirmą kartą techniškai pademonstruotas jo veikimas. Vis dėlto pinigai gauti ir investuoti į generatorių per ministeriją, tad mes tikėjomės, kad jis bus pradėtas naudoti laiku”, – nepasitenkinimą reiškė R. Čeponis.
Tokia Žemės ūkio ministerijos sekretoriaus nuomonė sulaukė karšto konfederacijos pirmininko Algirdo Aušros pasipiktinimo. Jo teigimu, ledo generatorius jau seniai normaliai tiekė žvejams ledą, tiesiog „išdavimo sistema šlubavo”. „Dabar šie visi menki nesklandumai jau sutvarkyti, tiesiog buvo paskleista propaganda, kad naujoji įranga netinkama eksploatuoti”, – sakė A. Aušra.
Ganėtinai prieštaringai kalbėta ir apie patį tiekiamą ledą. Iki šiol Lietuvos žvejai naudojo įprastą gabalinį ledą, tad nemažas nustebimas kilo, kai paaiškėjo, jog konfederacijos įsigytasis generatorius teiks žvynelinį ledą (šerkšno formos).
„Technologai demonstracijoje nedalyvavo, tad man sunku kalbėti apie ledo kokybę, tačiau manau, kad jis labiau tiktų naudoti kažkur krante. Žvejams jūroje žuvį šaldyti prireikia bent 5-6 paras, o šerkšno formos ledas ištirptų greičiau nei gabalinis, – nusivylimo neslėpė R. Čeponis. – Ministerija negali daryti įtakos. Tai – konfederacijos sąžinės reikalas, kokį ledą gaminti. Jei žvejams tiks toks ledas, tai gerai, jei ne – tai jau A. Aušros problema. Juk jis pirko generatorių, su kuo nors turbūt konsultavosi…”
Tačiau A. Aušros tikinimu, nepasitenkinimas dėl ledo formos yra vien todėl, kad tokios nesitikėta. „Visi šaukia, kad ledas turi būti kaip Danijoje, tačiau ten šis agregatas statytas prieš 30 metų, dabar tokių apskritai nebegamina. Kuo smulkesnis ledas, tuo geriau padengia žuvį, tirpdamas bei tekėdamas jis šaldo ją visą. Kai kas paskleidė kalbas, kad pastarasis ledas prastesnis, ir visi tiki, o sekretorius čia važinėja tikėdamasis generatorių iš mūsų nusavinti”, – piktinosi A. Aušra.
Žinia, jau seniai vyksta teisminis procesas, kuriuo bandoma konfederacijos turimą ledo generatorių perduoti valdyti Žemės ūkio ministerijai. A. Aušros manymu, tai visiškai beprasmė byla, mat esą ir taip aišku, jog generatorius yra konfederacijos nuosavybė. „Pinigai generatoriui pirkti yra skirti Paramos įstatymo pagrindu, o lėšos negrąžinamos. Jei vis dėlto teismas nuspręstų ne mūsų naudai, tai būtų beprecedentis įvykis, kai iškreipiamas įstatymas. Nors tikiu, kad Lietuvoje viskas įmanoma…” – kalbėjo konfederacijos pirmininkas.
Kada bus žinomas ledo generatoriaus likimas, nėra aišku. Šiuo metu byla pristabdyta, mat laukiama teismo išaiškinimų.
Žemės ūkio ministerijos sekretorius, be opaus ledo generatoriaus klausimo, Klaipėdoje su atsakingais asmenimis aptarė ir kitus aktualius dalykus: žuvų kvotų bei jų apsikeitimo galimybių klausimus, žuvų gaudymo taisykles ir kt.
Lina Narbutaitė
„Vakarų ekspresas”