Statybos darbų įmonės „Lokys” generalinio direktoriaus pavaduotojas Giedrius Petružis paneigė gandus apie neva šiai įmonei gresiantį bankrotą.
Jo manymu, kalbos dėl „Lokio” bankroto galėjo atsirasti todėl, kad pernai įmonė neturėjo didelių užsakymų Klaipėdos uoste, todėl dalis jos darbuotojų buvo išvykę padirbėti kitur. Be to, anksčiau „Lokys” nemažai lėšų skirdavo sportui, švietimo įstaigoms, netgi maldos namams remti, nes šios įmonės savininkas Sergejus Zalotilovas, pasak G. Petružio, yra geraširdis žmogus. Deja, pastaruoju metu įmonė to daryti nebegali, galbūt ir tai prisidėjo prie gandų skleidimo.
Nepasisekė ir tuo, kad konkursą krantinių LKAB „Klaipėdos Smeltė” nuomojamoje teritorijoje rekonstrukcijos darbams atlikti laimėję vokiečiai dėl teisminių procesų pernai visus metus negalėjo pradėti darbų. „Lokys” tikėjosi būti pasamdytas kaip subrangovas, su juo jau buvo vedamos derybos.
Svarbiausia – darbų vadovai
Inžinierius mechanikas Giedrius Petružis „Lokio” generalinio direktoriaus pavaduotojo praeigas eina nuo 2003 metų. Jis neneigia, kad bendrovė išgyvena ne pačius geriausius laikus. Pasak jo, deja, visos hidrostatybos kompanijos Klaipėdos uoste dirba gaudamos minimalų pelną. Norėdamos išgyventi jos priverstos imti kreditus iš bankų, užstatyti savo turtą. Jis sako, jog klysta tie, kurie mano, kad statybininkai šiais laikais daug uždirba.
„Visus Lietuvos statybininkus šiais laikais reikia gerbti. Tiek statantieji tiltus, tiek atliekantieji hidrotechnikos darbus statybininkai negali taupyti medžiagų, antraip statinys nugrius. Jie privalo viską labai tiksliai apskaičiuoti, gerai organizuoti darbus, taupyti laiką. Dabar didžiausias įmonių turtas – geri statybos darbų vadovai, darbų vykdytojai. Jų dėka kyla nauji statiniai”,- sako G. Petružis.
Trūksta darbuotojų
Pasak G. Petružio, statybos darbų yra ir Lietuvoje, ir Klaipėdos uoste hidrostatybininkams jų kol kas pakanka, tačiau statybose trūksta žmonių. Kaip ir kitos įmonės, taip ir „Lokys” turi tą pačią bėdą – geri darbuotojai išvyksta dirbti į užsienį.
Po to, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą (ES), jų dar daugiau išvažiuoja. Ten jiems mokama daugiau nei Lietuvoje. Beje, užsienyje hidrotechnikos darbai gerai apmokami, ir juos gauti gana sunku. Pasak įmonės direktoriaus pavaduotojo, mūsų šalyje nėra iš ko daugiau mokėti. Jo manymu, kita didžiulė problema ta, kad kai kurie į žmonės įsidarbinę padirba tik iki pirmo atlyginimo, o paskui pradeda gerti.
„Keistas dalykas. Mūsų žmonės vyksta dirbti į užsienį, o vokiečiai atvažiuoja dirbti į Lietuvą, stato krantines „Klaipėdos Smeltėje”. Medžiagos ir kuras juks kainuoja vienodai. O juk darbininkams vokiečiams , ko gero, reikia mokėti daugiau. Kodėl vokiečiams apsimoka čia dirbti , sunku pasakyti. Gal jie nori Lietuvos žmones išstumti iš šitos rinkos, o tada jau kels savo kainą”,- svarsto G. Petružis.
Dirba 15 metų
Sergejui Zalotilovui priklausanti individuali statybos darbų įmonė „Lokys” Klaipėdoje buvo įkurta prieš 15 metų, kai suiro sovietmečiu dirbusi hidrostatybos darbų valdyba. Dalis jos darbuotojų perėjo į AB „Klaipėdos hidrotechnika”, kiti – į „Lokį”. S. Zalotilovas irgi dirbo toje valdyboje. Dabartinis „Lokio” statybos darbų vadovas Dmitrijus Rachmaninas dar prisimena tuos laikus, kai įmonės savininkas kaip darbų vykdytojas buvo jam pavaldus.
Šiuo metu „Lokyje”, atliekančiame hidrotechninius darbus uoste, yra apie 100 darbuotojų. Įmonė imasi ir povandeninių darbų, turi 4 narus, du narų katerius. Deja, jos narams artėja brandus amžius, reikia ieškoti pamainos. Bendrovė ketina priimti jaunuolius, norinčius dirbti narais. Beje, visame pasaulyje narai, kaip ir dirbantieji dideliame aukštyje, uždirba bene daugiausia tarp darbininkų.
Įmonė turi ir geležinkelių tiesimo darbų brigadą, šiuo metu dirbančią LKAB „Klaipėdos Smeltė”, kadangi uoste yra tokių darbų poreikis. Imasi ji ir kitokių darbų. Pavyzdžiui, pernai „Lokys” Klaipėdoje nutiesė apie 3,5 km ilgio dviračių ir pėsčiųjų taką.
Netenkina kaina
„Lokys” turi savo atstovybę Kaliningrade, atstovą Sankt Peterburge, leidimą ir licenciją dirbti Rusijos Federacijos srityje. Deja, jo netenkina šioje šalyje siūlomi mokėti už darbą pinigai arba darbų atlikimo terminai. Kaip subrangovas „Lokys” buvo gavęs intriguojantį pasiūlymą – Kaliningrade krantinę kloti marmuru, t. y. statyti prestižinį objektą įgyvendinat bendrą Rusijos ir Vokietijos projektą. Vietiniai statytojai buvo sunerimę, jog nespės baigti objekto iki Kaliningrado 750 metų jubiliejaus šventės. Vienas dalykas, pritrūko laiko biurokratinėms kliūtims forminant vizas, leidimus ir t. t. įveikti, kitas – netenkino kaina.
„Lokio” vadovybė mąsto ir apie tai, kad reikia bandyti eiti į Europos rinką. Tačiau trūksta gero inžinierių, kurie mokėtų anglų kalbą, korpuso. Anglų kalbos mokėjimas būtinas ne tik tvarkant dokumentus, bet įsigyjant naują techniką. Beje, jau deramasi su bankais dėl kredito poliakalei įsigyti.
G. Petružio teigimu, „Lokys” turi normalias darbo perspektyvas. Tačiau, jo manymu, hidrotechnikos ir statybos darbų įmonių asociacijos vis dėlto reikėtų. Latvijos statybininkai hidrotechnikai turi tokią asociaciją. Beje, jie turi ir įmonių, dirbančių užsienyje, asociaciją.
Dalia Bikauskaitė
„Vakarų ekspresas”