Verslininkai ir meras – karo take

Kaišioja pagalius į ratus

Karo kirvį Vilniaus merui Artūrui Zuokui iškasė Nekilnojamojo turto plėtros įmonių vadovai.

Miesto vadovas kaltinamas vienos įmonės – „Rubicon group” protegavimu, kitoms kaišiojant pagalius į ratus.

Pasak verslininkų, dėl itin sparčiai brangstančių butų atsakomybę taip pat turėtų prisiimti A.Zuokas, nes sostinės savivaldybė stabdo statybų projektus ir leidimų išdavimą.

Praėjusią savaitę susirinkę didžiausių nekilnojamojo turto įmonių vadovai tarėsi, ką reikėtų daryti toliau.

Pavadino savotišku konkurentu

„Dar nuo metų pradžios nesugebame gauti sklypų projektų sąlygų.

Vilniaus meras suinteresuotas vilkinti jų išdavimą, kadangi taip jam naudingiau”, – įsitikinęs bendrovės „Vilniaus Akropolis” valdybos pirmininkas Mindaugas Marcinkevičius.

Miesto savivaldybė sąlygas turi išduoti per 20 dienų. Didžiųjų nekilnojamojo turto plėtros bendrovių vadovai tikino, kad šis terminas paprastai tęsiasi vienerius metus, o kartais ir ilgiau.

„Vienos bendrovės sklypus privalo pirkti didele kaina, kitos – tiesiog pavagia”, – išrėžė M.Marcinkevičius.

Pasak bendrovės „MG Valda” valdybos pirmininko Rolando Vingilio, visi statybų projektai, nesusiję su „Rubicon group”, yra blokuojami.

„Susitikęs su A.Zuoku visuomet jaučiuosi tarsi bendraudamas ne su miesto meru, o su konkurentu.

Kai už jo nugaros stovi „Rubicon group”, sunku konkuruoti tokiomis sąlygomis”, – „Lietuvos rytui” teigė M.Marcinkevičius.

Dėl degalinės persigalvojo

„Vilniaus Akropolio” valdybos pirmininkas priminė, kad tarsi į sieną atsimušė užmojai šalia „Akropolio” statyti degalinę.

Savivaldybė buvo išdavusi projektavimo sąlygas, bet vėliau persigalvojo.

„Mes buvo paruošę projektą ir pateikėme savivaldybės tarybos kolegijai derinti.

Tačiau posėdžio metu staiga sąlygos buvo anuliuotos, o naujose sąlygose degalinės statyba jau nenumatyta.

Mes buvome prisitaikę prie iškeltų sąlygų, bet galiausiai uždraudė šiuos mūsų ketinimus”, – kalbėjo M.Marcinkevičius.

Verslininkai tik nugirdo A.Zuoko komentarą, kad degalinė sugadins „Akropolio” fasadą.

Statybos planai – stalčiuose

Šalia Vingio parko esanti sovietmečiu buvusi siurblių, suvirinimo aparatų ir kitos įrangos gamykla „Velga” jau prieš kelerius metus galėjo virsti šiuolaikiniu gyvenamųjų namų rajonu su komercijos centru.

13 hektarų ploto apleistą sklypą vaizdingoje vietoje planuota paversti miestiečių gausiai lankoma vieta.

Vis dar puoselėjama idėja, jog gyvenamoji zona gamyklos teritorijoje užims 7,5 hektaro, o komercinė – 5 hektarus. Likusią dalį sudarytų želdynai, takai.

Tokį buvusios gamyklos teritorijos plėtros projektą puoselėja bendrovės „Vilniaus Akropolis” nekilnojamąjį turtą valdanti kompanija „Parko investicija”.

„Tačiau kada pajudės šis projektas, nesiimu prognozuoti.

Dėl mero kaltės viskas yra įstrigę, mums neleidžiama nieko toliau daryti”, – guodėsi „Vilniaus Akropolio” valdybos pirmininkas.

Iš viso planuota buvusios gamyklos teritorijoje pastatyti 1100 butų, kurių bendras plotas būtų apie 100 tūkstančių kvadratinių metrų.

„Vilniaus Akropolis” kreipėsi į savivaldybę dėl projektavimo sąlygų išdavimo. Miesto valdžia pasiūlė sudaryti sutartį su savivaldybės įmone „Vilniaus planas” dėl studijos atlikimo.

„Savivaldybė pateikė studijos kainą – 700 tūkstančių litų, nors jos funkcija yra tai padaryti nemokamai. Manau, jei ir sumokėtume šią sumą, projektas dėl asmeninių ambicijų vis tiek būtų stabdomas”, – tvirtino M.Marcinkevičius.

Nori išlaikyti kainų lygį?

Nekilnojamojo turto plėtra užsiimantys verslininkai A.Zuoką kaltina ir dėl nelogiškai išaugusių būsto kainų Vilniuje.

Pasak jų, Vilniaus vadovas suinteresuotas tuo, kad mieste būtų kuo mažesnė butų pasiūla tuo metu, kai „Rubicon group” pastatys daugiabučius namus šalia „Siemens” arenos.

„Mes galime tai labai nesunkiai įrodyti. Savivaldybė nepardavinėja sklypų, nevyksta jokie aukcionai, todėl butų pasiūla – labai ribota.

Vadinasi, statomų butų kainos toliau didės, nes būsto niekas daugiau negali pasiūlyti”, – „Lietuvos rytui” tvirtino bendrovės „Eika” direktorius Robertas Dargis, kuris taip pat vadovauja Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijai (LNTPA).

Bendrovės „Ranga IV investicijos” generalinis direktorius Laimutis Pinkevičius taip pat įrodinėjo, kad priežasčių, kodėl tokios aukštos butų kainos, reikėtų paieškoti savivaldybėje: „Sklypų aukcionai nevyksta.

Todėl šiandien naujo buto savininkas moka 700 litų už kvadratinį metrą sklypo, kuriame stovi namas.

Anksčiau kaina siekė tik 100-120 litų. Argi normalus toks brangimas? Situacija ir toliau tokia išliks, jei sklypų pardavimas bus taip vilkinamas”.

Kvartalų plėtra vilkinama

„Eika” dabar stato didelę gyvenvietę Santariškėse. Tačiau nedaug trūko, kad ir šis projektas būtų įstrigęs.

„Projektavimo sąlygų laukėme pusmetį, nors savivaldybė tai turėjo padaryti per 20 dienų. Savivaldybė vilkina sąlygų išdavimą, po to mus kaltina, kad mes statome be leidimų”, – piktinosi R.Dargis.

Su kliūtimis susidūrė ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Ranga IV”.

Šiais metais jau pradėto statyti 99 hektarų ploto gyvenamojo kvartalo leidimai taip pat buvo ilgai vilkinami, nors verslininkai ir sutiko tuščioje teritorijoje nutiesti gatves, inžinerinius tinklus, pastatyti namus su vaikų žaidimų aikštelėmis, žaliosiomis zonomis bei komerciniais objektais.

„Mes ilgai nežinojome, ar pavyks pradėti šį projektą, – jis ilgai buvo vilkinamas savivaldybėje”, – „Lietuvos rytui” tvirtino „Rangos IV” vadovas L.Pinkevičius.

Priversti dirbti kitur

„Sudėtinga konkuruoti su meru, kuris – labiau verslininkas nei miesto vadovas”, – „Lietuvos rytui” pripažino „MG Valdos” valdybos pirmininkas R.Vingilis.

Dėl nuolatinių trukdžių verslo objektus stačiusi ši bendrovė priversta darbo dairytis kituose miestuose.

„MG Valda” planavo verslo plėtrą Šiaurės miestelyje, tačiau bendrovės pastangos nesulaukė jokio atgarsio savivaldybėje.

„Anksčiau aš irgi buvau mero gerbėjų sąraše.

Patiko tai, kaip A.Zuokas mąsto, siūlo įvairių naujovių mieste.

Tačiau vėliau, matyt, Vilniaus meras prisižiūrėjo pavyzdžių Rytuose, kai sostinių merai yra patys turtingiausi žmonės, iš esmės valdantys visą statybų rinką.

Susidaro įspūdis, kad į mus visus A.Zuokas žvelgia kaip į „Rubicon group” konkurentus”, – kalbėjo R.Vingilis.

Verslininkai įsitikinę, kad reikėtų taikyti visiems vienodą infrastruktūros mokestį.

Tuo tarpu dabar kai kurioms įmonėms reikia už savus pinigus investuoti į vaikų darželių, mokyklų statybas, o kitos nuo to paprasčiausiai yra atleidžiamos.

Visiems – lygiavertės sąlygos

Į verslininkų kaltinimus proteguojant vieną bendrovę Vilniaus meras atrėžė, jog mieste visiems turi būti lygiavertės sąlygos.

„Suprantama, jog yra verslo grupių, kurios nori to, kas šiandien pažeistų geros kaimynystės principus, ar savo asmeninius interesus iškelia aukščiau visuomeninių”, – didžiųjų nekilnojamojo turto plėtros įmonių vadovų pretenzijas atrėmė A.Zuokas.

Be to, sostinės vadovas pridūrė, kad „kai kurios įmonės, matydamos principingą miesto valdžios poziciją – kad pirmiausia galiotų įstatymas, nori išskirtinių sąlygų”.

Marius Jokūbaitis