Iš Darbo biržos – į nemokių darbdavių rankas

Apsukrūs darbdaviai sugeba išnaudoti Darbo biržoje užsiregistravusius žmonės ir bent mėnesiui turėti nemokamą darbo jėgą.

Tokią išvadą padarė klaipėdietis Andrius Jakimaitis, „Vakarų ekspresui” pasiskundęs, esą Klaipėdos darbo biržos specialistai nukreipė jį pas tokį darbdavį, kuris yra įtrauktas į vadinamą nemokių įmonių juodąjį sąrašą.

Kodėl nepatikrina?

Trisdešimtmetis A. Jakimaitis piktinosi, kad beveik mėnesį dažytoju dirbęs vienoje bendrovėje jis turėjo kaulyti savo kruvinai uždirbtų pinigų, tačiau darbdavys jam sukrapštė 130 litų. Pasak jo, ne jis vienas liko nuskriaustas – kiti kartu dirbę žmonės taip pat esą guodėsi taip ir negavę atlygio.

„Pikčiausia tai, kad su kitu toje pačioje bendrovėje dirbusiu vyriškiu vienoje interneto svetainėje suradome, jog ši bendrovė yra įtraukta į vadinamąjį juodąjį sąrašą, į kurį patenka visos nemokios bendrovės. Kodėl Darbo biržos specialistai siunčia žmones pas tokius darbdavius, jei iškarto aišku, kad būsime apgauti. Kodėl jie nepatikrina informacijos?” – piktinosi A. Jakimaitis.

Tik suteikia informaciją

Tačiau Klaipėdos darbo biržos direktoriaus Andriaus Adomaičio teigimu, nukentėjusiojo pretenzijos esą nukreiptos ne tuo adresu. Darbo biržos specialistai neprivalo tikrinti tų darbdavių, kurių ji nefinansuoja.

Pasak A. Adomaičio, į Darbo biržą kreipiasi labai daug pavienių darbdavių, kurie, pavyzdžiui, telefonu ar faksu praneša, kad jų bendrovėje reikia darbuotojų.

„Mes tik suteikiame informaciją Darbo biržoje užsiregistravusiems žmonėms, kur reikia darbuotojų. Tačiau jie patys turi įvertinti, ar darbdavys patikimas, bei užsitikrinti, kad už atliktą darbą jam bus sumokėta. Kitu atveju belieka kreiptis į Darbo inspekciją”, – sakė A. Adomaitis.

Pasak jo, per metus pasitaiko tik keli atvejai, kai žmonės ateina skųstis pasiūlytų darbdavių elgesiu.

Gavo 130 litų

A. Jakimaitis pasakojo mėnesį dirbęs dažytoju vienoje bendrovėje, tačiau per visą tą laiką darbdavys su juo taip ir nepasirašęs jokios sutarties. Esą pats darbdavys vis atidėliodavo sutarties pasirašymą motyvuodamas tuo, kad tai padarys kitą dieną.

Tačiau kaip įrodymą, kad A. Jakimaitis dirbo toje bendrovėje, jis parodė išduotą darbo pažymėjimą.

Nukentėjusysis skundėsi esąs labai ligotas, todėl vis prašydavęs, kad darbdavys jam sumokėtų uždirbtus pinigus. Pasak A. Jakimaičio, šis vieną kartą jam sumokėjo 100 litų, kitą kartą – dar 30 litų.

Tiesa, pats A. Jakimaitis negalėjo įvardyti, kiek iš tikrųjų jam liko skolingas darbdavys.

„Rytoj guluosi į ligoninę, darys operaciją, turiu karščio, negaliu dabar suskaičiuoti, kiek jis man skolingas. Tačiau sutikite, kad 130 litų už mėnesį darbo – per mažas atlygis”, – guodėsi A. Jakimaitis.

Specifinė publika

Kaip neretai būna tokiose situacijose, darbdavio versija – kitokia. Tiesa, bendrovės, kurioje dirbo A. Jakimaitis, vadovas neneigė, kad liko skolingas, jo skaičiavimu, per 400 litų. Tačiau esą atlyginimas vėluoja tik todėl, kad su juo pačiu dar neatsiskaitė užsakovai.

Darbdavys sakė nebuvęs patenkintas A. Jakimaičio požiūriu į darbą. Esą jis labai dažnai neateidavo į darbą ir dirbo pas jį ne daugiau kaip 2 savaites. Dėl pravaikštų šis darbuotojas esą buvo sunkiai sugaunamas, dėl to ir ant paruoštos darbo sutarties iki šiol nėra jo parašo.

Be kita ko, bendrovės vadovas neigė, esą Darbo biržoje įmanoma „pasirinkti” pigios darbo jėgos. Pasak jo, labai retai iš šios įstaigos atvykę žmonės būna geri specialistai.

„Tai labai specifinė publika. Jie dirba nenoriai, bet aršiai reikalauja neuždirbtų pinigų. Jei kas – iškart gąsdina, kad pasiskųs Darbo biržos specialistams”, – pasakojo darbuotojo apkaltintas darbdavys.

Dažniau skundžiasi darbdaviai

Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjas Arūnas Džiugas patikino, kad A. Jakimaičiui verta kreiptis į Darbo inspekciją. Žinoma, tai, kad su juo nebuvo pasirašyta darbo sutartis, pasunkina inspekcijos specialistų darbą, tačiau turimas darbo pažymėjimas esąs neblogas kabliukas.

„Žinoma, lengviausia padėti tiems žmonėms, kuriuos Darbo inspekcijos specialistai užfiksuoja darbo vietoje”, – atviravo A. Džiugas.

Jis, be kita ko, sakė retai sulaukiantis skundų iš žmonių, kurie iš Darbo biržos buvo nukreipti į kokią nors bendrovę, tačiau jiems už darbą nebuvo atlyginta.

„Dažniau yra tekę girdėti pačių darbdavių skundų – esą iš Darbo biržos atėję darbuotojai nenori dirbti, tačiau prašo, kad jiems būtų išduota pažyma, neva jie dirbo”, – prisiminė A. Džiugas.

„Vakarų ekspreso” kalbintas minėtas darbdavys tikino, esą A. Jakimaičiui į Darbo inspekciją kreiptis neprireiks ir jo uždirbti pinigai jam bus grąžinti, tik jis turėtų ateiti pats jų pasiimti.

„Iš tikrųjų šiais laikais darbdavys yra mažiausiai apsaugotas asmuo. Juk visi labiau tiki vargšo darbininko, o ne jo darbdavio versija. Tačiau juk vieno kalto niekuomet nebūna”, – sakė įmonės vadovas.

Edita Užkuraitė