Klaipėdos savivaldybės viešojoje bibliotekoje pristatytas uostamiesčio neįgalių žmonių kūrybos almanachas „Žolės balsas”. Projektą rėmė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Žemaitijos rašytojų bendrija.
„Mums duotos Dievo dovanos – laikas ir protas. Kaip išnaudojame tas galias, taip ir gyvename”, – sakė projekto autorė Virginija Kairienė, pakvietusi susirinkusiuosius apžiūrėti ir bibliotekos fojė eksponuojamų vienos talentingiausių almanacho autorių, prozininkės Gintos Leketaitės-Kulienės, deja, neseniai mirusios, piešinių parodą.
„Mūsų sielos – Kūrėjo balsas. Jos siekia išraiškos gyvųjų pasaulyje – pranešti apie save, vienytis su kitais, pasidalyti savo esatimi ir priimti savin kitų balsą. Ir nesvarbu kūno galia… Jis – tik laikinas indas, galbūt kiek suskilęs, bet juo daugiau skaudančių plyšių, tuo labiau išorėn veržiasi vidinė šviesa”, – taip almanachą pristatė jo redaktorė Diana Jusčienė, įspėdama skaitytojus neieškoti šiame rinkinyje literatūrinio meniškumo, metaforų daugiaprasmiškumo ar nardymo sąmonės bei pasąmonės gelmėse – tai esąs tik paprastas jausmo, nuotaikos iškalbėjimas, būdingas kiekvienam jautresnės sielos žmogui.
Neįgaliųjų kūrybos almanache „Žolės balsas” prabyla ir Blinstrubiškių senelių globos namuose gyvenanti, nepagydomos ligos, raumenų distrofijos, nepalaužta Jadvyga Nevardauskienė, vitališkasis Albinas Kakta, jau išleidęs 7 savo kūrybos knygas, kurio poezijoje persipina pokario metų bei tremties išgyvenimai, ir ironiškasis šišioniškis Vaclovas Krugelis. Pastarasis poeziją rašyti pradėjo vos išmokęs Brailio rašto. Jis taip pat kuria dainų tekstus neįgaliųjų kaimo kapelai „Vyra”, pats dainuoja ir deklamuoja savo kūrybą.
Iš viso dešimties mūsų kraštiečių kūrybos almanachą „Žolės balsas” galima pavadinti ir lyriškąja gimtojo krašto kronika, ir pergale prieš negailestingą likimą, o patį renginį – vienu gražiausiu 2005-ųjų, paskelbtų Neįgaliųjų metais, kultūrinės veiklos akcentu.
Ivona Žiemytė