Į Bulgariją kviečia „vienuoliškasis turizmas”

Jau daug kartų man teko keliauti ir net kurį laiką gyventi Bulgarijoje. Ir beveik kas kartą, kai tik atvykstu į šią šalį, būtinai stengiuosi nepraleisti progos aplankyti kurį nors iš jos gausybės vienuolynų. Todėl susikaupė nemažai įspūdžių ir informacijos, kuria norėčiau pasidalinti.

Nors Bulgarija sudaro tik 2 proc. Europos teritorijos, o už Lietuvą didesnė apie 2 kartus, ji pasižymi nepaprasta gamtos įvairove. Ši šalis garsėja savo nuostabia gamta su kalnų peizažais, kurių baltos viršūnės atsispindi kalnų krištoliniuose ežeruose. Bulgarijoje yra aukščiausios viršukalnės Balkanų pusiasalyje. O tų kalnų papėdėje dar viduramžiais įkurti stačiatikių vienuolynai, kurie tapo slavų kultūros, švietimo ir raštijos centrais, nacionalinių vertybių saugotojais sunkiais valstybės istorijos etapais. Jos teritorijoje yra keturi pagrindiniai kalnų masyvai: Rilos, Pirino, Rodopų ir Stara Planinos kalnai. Jų gamta, juose gyvenančių žmonių kultūra, tradicijos, istorijos raida labai skiriasi. Todėl, rašydama apie Bulgarijos vienuolynus, iš jų gausybės pasirinkau po vieną iš tų skirtingų vietovių. Tik nedaugelis vienuolynų dėl įvairių istorijos peripetijų išsaugojo savo pirmykštę išvaizdą. Bet vienuolynų lankymas vis tiek palieka neišdildomą įspūdį savo unikalia architektūra, vertingomis ikonomis ir freskomis, išsidėstymu gražiausiuose gamtos kampeliuose. Įdomu tai, kad Bulgarijoje yra daugiau kaip 100 vienuolynų ir daugelis veikia. Juose gyvena ir juos prižiūri vienuoliai. Tie vienuolynai yra atviri ir svetingi atvykstantiems turistams. Todėl pastaraisiais metais ypač sparčiai plinta savotiškas „vienuoliškasis turizmas”.

Rilos vienuolynas

Rilos vienuolynas yra Rilos kalnuose, 1147 m aukštyje virš jūros lygio, 117 km į pietus nuo sostinės Sofijos. Vienuolynas stebina savo dydžiu, gamtos aplinka, architektūra, freskomis ir gilia istorija. Pastatytas tarp dviejų kalnų upių – Rilos ir Dryšliavicos. Iki jo – tik 4 valandos kelio pėsčiomis nuo vienos iš gražiausios Rilos kalnyno Maliovicos viršukalnės, o nuo paties aukščiausio Balkanų taško – Musalos (2925 m) – 8 valandos kelio pėsčiomis. Nuo vienuolyno atsiveria nuostabūs vaizdai į 36 aplinkines viršukalnes, kurių aukštis siekia daugiau nei 2000 m virš jūros lygio. Vienuolyno apylinkės 2000 metais buvo paskelbtos gamtos parku ir yra saugomos. Čia yra 28 kalnų ežerai, didingos bukų girios, daug retų, tik toje vietoje sutinkamų augalų ir gyvūnų. Visas parko kompleksas yra gerai sutvarkytas turizmo centras.

Rilos vienuolynas buvo įkurtas dar X amžiuje bulgarų asketo Ivano Rilskio, vėliau paskelbto šventuoju. Jis pats gyveno netoli dabartinio vienuolyno kalnų olose ir kovojo prieš pagonybę bei pagoniškas apeigas. O patį vienuolyną pastatė jo mokiniai. Šios šventyklos metraštyje atsispindi visa bulgarų valstybės ir bulgarų liaudies istorija, jos kova dėl nacionalinės ir kultūrinės esmės. Ankstyvaisiais viduramžiais Rilos vienuolynas buvo didžiausias kultūros ir švietimo centras Balkanuose.

Šiuolaikinis vienuolyno kompleksas, susiformavęs XIX a., turi netaisyklingo keturkampio formą. Vidiniame kieme išliko seniausias pastatas – tai įspūdingas akmeninis bokštas su varpine, pastatytas 1334-1335 m. XIX a. viduryje vienuolyno kieme pastatyta ir 5 kupolų cerkvė su 3 altorių nišomis ir dviem koplyčiomis. Cerkvė ypač vertinama dėl savo ikonostaso ir nuostabaus ažūrinės drožybos paauksuoto altoriaus. Cerkvėse nepaprastai spalvingos freskos vaizduoja net 1200 religinių scenų. Jos buvo užbaigtos 1846 m. garsiausio to meto bulgarų dailininko Zacharijaus Zografo. Taip pat cerkvėje yra daug vertingų ikonų, tapytų XIV-XIX a.

Visas vienuolyno kompleksas stebina savo dydžiu. Keturaukštė gyvenamoji dalis susideda iš 800 įvairios paskirties patalpų.Vidinio kiemo fasadai – tai tobula galerijų sistema, kuri suteikia visam pastatui ypatingo jaukumo. O išorinės vienuolyno akmeninės sienos su mažais langiukais primena daugiau tvirtovę, negu vienuolyną.

Ypač turtinga vienuolyno biblioteka: čia saugoma apie 16 tūkstančių knygų, tarp kurių yra 134 XV-XIX a. rankraščiai. O muziejuje yra didelė ir turtinga etnografinė taikomosios dailės kolekcija, religinių apeigų daiktų ir rūbų kolekcija. Tačiau ypač vertingas meno kūrinys yra Rafailo kryžius. Jis visai nedidelis (81×43 cm) ir jį iš vieno medžio gabalo išdrožė vienuolyno vienuolis Rafailas. Jame pavaizduotos 104 religinės scenos ir 650 mažų figūrų. Tą kryžių vienuolis drožė 12 metų, kol galų gale visai apako.

Rilos vienuolynas 1983 m. įtrauktas į UNESCO saugomų meno ir kultūros paminklų sąrašą. Per Rilos vienuolyną eina tarptautinis turistinis maršrutas E-4 Pirėnai – Alpės – Rila – Olimpas. Todėl vienuolyno apylinkės paverstos išvystytu turistiniu centru su daugybe viešbučių ir restoranų. Artimiausi viešbučiai: „Carev vrach” ir „Rilec”, taip pat yra vasarnamių kompleksas „Javora”. Jis yra 1465 m virš jūros lygio labai gražioje vietoje. Aukščiau kalnuose dar galima pernakvoti turistinėje bazėje „Ribnite ezera” prie Ribno ežero 2230 m aukštyje.

Rilos vienuolyną galima pasiekti geru asfaltuotu keliu, pasukus iš magistralės Sofija – Kula.

Bačkovo vienuolynas

Tai antras pagal dydį ir vienas iš seniausių vienuolynų Balkanų pusiasalyje. Jame išsaugoti unikalūs architektūros ir meno paminklai ypač vertingi visai stačiatikių kultūrai. Čia persipynė bizantiškoji, gruziniškoji ir bulgariškoji kultūros.Vienuolyną pastatė gruzinas Grigorijus Bakurianis dar 1083 metais netoli Asenovgrado miesto ir tvirtovės Rodopų kalnų vakarinėje dalyje. Iš pradžių tai buvo gruzinų vienuolių religinis centras. Knygų leidyba ir vertėjavimo veikla buvo palaikomi ryšiai tarp Gruzijos ir Bizantijos. Bačkovo vienuolynas nuo senų laikų vykdė ir švietėjišką veiklą. Dar XI a. čia buvo atidaryta viena pirmųjų mokyklų. Tačiau 1364 m. osmanų kariuomenė užkariavo Plovdivą ir Rodopų tvirtoves. O vienuolyną ištiko toks pat likimas, kaip ir daugelį kitų: jis buvo apiplėštas ir sugriautas. Atstatytas tik XV a., cerkvė užbaigta 1605 m. Vienuolyno cerkvė garsi savo freskomis, bet labiausiai traukia lankytojus Dievo motinos ikona, kuri, manoma, yra stebuklinga. Ją 1311 m. vienuolynui padovanojo gruzinai Atanasijus ir Okropiras. Be pagrindinės cerkvės, vienuolyne yra dar dvi mažesnės – Šv.Archangelo (XIII-XIV a.) ir Šv. Mykolo (XIX a.). Šv.Mykolo cerkvėje išliko freskos, kurias tapė Zacharijus Zografas. Gaila, bet iki mūsų dienų išliko nepaliesta tik dviaukštė kripta, kuri yra už 300 metrų nuo šiuolaikinio vienuolyno komplekso. Kriptoje galima pamatyti senovines freskas, kurios yra tarp vertingiausių XI-XII a. stačiatikių meno kūrinių. Nepaisant nepalankių sąlygų, Bačkovo vienuolynas sugebėjo išlaikyti savo autoritetą ir reikšmę. Vienuolynas turi savo muziejų, kuriame surinkti apeigų daiktai ir meno kūriniai iš įvairių epochų.

Tai vienas iš labiausiai lankomų vienuolynų Bulgarijoje, nuostabus visais metų laikais. Vienuolyno kompleksas ir jo apylinkės mėgstamos turistų. Čia yra daugybė parduotuvėlių, kioskelių, prekybinių suolų, užeigų, kurie išsidriekė palei alėją, einančią iki pat vienuolyno. O parduodama viskas, kas auga ar pagaminama Rodopuose: retos vaistažolės, naminės uogienės ar laukiniai vaisiai, medus, ožkų ir buivolų rūgpienis ar brinza, rodopiškos vilnonės antklodės (kurios vadinasi „kitenik”) ir dar daug įdomaus. Restoranų ir įvairių užeigų taip pat daug komplekso teritorijoje. Pats vienuolynas yra šalia pagrindinio kelio tarp Asenovgrado ir Smoliano (Rodopų sostinės) miestų.

Roženo vienuolynas

Roženo vienuolynas yra Bulgarijos pietvakarių dalyje netoli Graikijos sienos Pirino kalnuose. Tai viena gražiausių vietų visoje Bulgarijoje prie garsaus Melniko vyndarių miestelio. Nuo šio vienuolyno atsiveria neapsakomo grožio vaizdai į Pirino viršukalnes ir garsiąsias kreidines piramidines kalvas, kurios susidarė dėl molinio dirvožemio erozijos aplink Melniko miestelį.

Roženo vienuolynas vienas iš nedaugelio viduramžių bulgarų vienuolynų, taip gerai išsilaikęs ir beveik nepakitęs iki šių dienų. Pagal išlikusius rankraščius vienuolynas buvo pastatytas 890 m.e. amžiuje. Valdant carui Kalojanui (1197-1207) ir jo giminaičiui, vienuolyne buvo pastatyti dar keli pastatai. XVII a. jame buvo gaisras, bet jau XVIII a. pradžioje buvo atstatytas turtingų bulgarų dėka. Didžiausio pakilimo vienuolynas susilaukė XIX a., kai tapo regiono religiniu centru ir valdė daug aplinkinių žemių. Tačiau vienuolyno klestėjimas pasibaigė, kai žymus vietinis revoliucionierius Janė Sandanskis su savo bendrininkais užvaldė aplinkines žemes. Mūsų laikais Roženo vienuolynas yra veikiantis ir gerai prižiūrimas. Lankytojams atviras visus metus. Turi vienuolynas ir savo šventę – rugsėjo 8-ąją, kada į jį susirenka žmonės iš viso regiono.

Roženo vienuolynas yra netaisyklingo šešiakampio formos, o gyvenamieji pastatai supa gražų kiemą, kurio viduryje stovi cerkvė. Visi pastatai statyti skirtingais laikotarpiais. Vienuolių valgomasis, kripta ir keli ūkiniai pastatai yra patys seniausi, statyti dar prieš XVII a. vykusį gaisrą. Vienuolynas garsus gerai išsilaikiusiomis XVI-XVIII a. freskomis, piešiniais ant stiklo ir unikalia medžio drožyba. Kaip ir kai kurie kiti Bulgarijos vienuolynai, Roženo vienuolynas turi savo stebuklingą Dievo motinos ikoną, kuri saugoma Šv. Kozmos ir Damjano koplyčioje. Maždaug už 200 m į rytus nuo vienuolyno 1914 m. pastatyta „Šv. Kirilo ir Melodijaus cerkvė, tarnavusi bulgarams, kurių graikai neįsileido į vienuolyną. Jos iniciatorius buvo bulgarų revoliucionierių „voevoda”(vadas) Janė Sandanskis. Po mirties jis buvo palaidotas cerkvės šventoriuje.

Nors Roženo vienuolynas yra veikiantis, jis nesuteikia turistams nakvynės. Tačiau už kokių 500 m yra motelis ir restoranas, o už 5 km – Melniko miestelis, kuriame yra daug puikių viešbučių, restoranų, kavinių, vyninių. Nuo Roženo kaimo iki Melniko veda neblogas asfaltuotas kelias, tačiau nėra reguliaraus autobusų maršruto. Bet galima tą kelią nueiti ir pėsčiomis, nes aplink labai įspūdingi kalnų peizažai.

Čerepiškų ir „Sedemte prestola” vienuolynai

Čerepiškų vienuolynas „Uspenie Bogorodično” yra Bulgarijos vakaruose 29 km nuo Vracos miesto. Čerepiškų vienuolynas siekia 1371-1393 metus. Apie tai rašoma išlikusiuose dokumentuose, kurie saugomi Sofijos istorijos ir archeologijos muziejuje. Osmanų valdymo metais vienuolynas buvo daug kartų sugriautas ir sudegintas. Tačiau XVI a. pabaigoje buvo rekonstruotas. O tautinio atgimimo laikotarpiu Čerepiškai tapo švietimo centru. Buvo įkurta mokykla, rašomos ir perrašinėjamos knygos, evangelija. Su šiuo vienuolynu yra susiję daug žymių bulgarų revoliucionierių ir kultūros veikėjų vardų. Žymus bulgarų rašytojas ir keliautojas Alekas Konstantinovas šį vienuolyną aplankė 1897 m. ir vėliau išleido populiarią knygą „Bulgarijos Šveicarija”.

Vienuolyno apylinkėse surasta senovinių krikščionių šventyklų liekanų, o neseniai atstatyta ir restauruota didžioji dalis vienuolyno.

Didelį įspūdį palieka daugybė labai gražių pastatų. Daugelis iš jų pastatyti apie 1836 m. Iš visų pastatų išsiskiria Šv.Georgijaus cerkvė, kuri nors buvo keletą kartų perstatyta, išlaikė savo istorinę išvaizdą (statyta 1612 m.) ir dalį freskų. Taip pat išsilaikė kripta, pakibusi ant stačios uolos virš vieno vienuolyno pastato. Vienuolyno cerkvė yra pailgos formos su didele arkine galerija priešais įėjimą. Kaip ir daugelis kitų Bulgarijos cerkvių, Čerepiškų vienuolyno cerkvė turi vertingą ikonostasą su gražia medžio drožyba. Vienuolyno kompleksas yra paskelbtas nacionaliniu kultūros paminklu.

Čerepiškų vienuolyną galima pasiekti mašina ar autobusu iš Sofijos važiuojant Mezdros miesto kryptimi palei Iskaro kanjoną. Važiuojantiems atsiveria labai gražūs vaizdai. Likus 15 km iki Mezdros, reikia pasukti į nedidelį keliuką, kuriuo pavažiavę 100 metrų pasieksite Čerepiškų vienuolyną.

Kadangi „Sedemte prestola” vienuolynas yra tik už 20 km nuo Čerepiškų vienuolyno, dažniausiai ekskursijos metu aplankomi abu. „Sedemte prestola” vienuolynas yra Stara Planinos kalnų šiaurinėje dalyje, netoli Izmereco viršukalnės. Oficialus vienuolyno pavadinimas „Sveta Bogorodica”. Jis pastatytas gražiame slėnyje prie Gabrovnicos upės. Nuo Sofijos yra tik 86 km, todėl šis vienuolynas yra populiari sostinės gyventojų pasivaikščiojimų vieta.

Nors sunku nustatyti vienuolyno atsiradimo laiką, istorikai mano, kad jis buvo pastatytas Antrosios bulgarų valstybės laikais ir sugriautas XIV a., kai atėjo osmanų valdymo laikai. Netoli nuo vienuolyno „Sedemte prestola” yra Romos imperijos laikų tvirtovės liekanos, kurias galima pamatyti ir šiandien. Po rusų ir turkų karo 1769 m. ir pasirašytos taikos sutarties dviejų brolių dvasininkų – Todoro ir Marko iš Teteveno ir meistro Stojaus iš Trojano pastangomis vienuolynas buvo rekonstruotas. 1848 m. jame buvo įkurta mokykla. Be istorinių duomenų, yra viena legenda apie šio vienuolyno atsiradimą. Pasak šios legendos, vienuolyną pastatė 7 broliai bajorai. Iš čia kildinamas ir vienuolyno pavadinimas. Manoma, kad 7 bajorai atvyko iš Besarabijos XI amžiuje ir apsigyveno Balkanuose su savo šeimomis. Tokiu būdu atsirado ir 7 nauji kaimai aplink vienuolyną.

Kaip ir dauguma bulgarų vienuolynų, šį vienuolyną supa aukšta akmeninė siena, o cerkvė pastatyta viduryje kiemo. Komplekse taip pat yra varpinė, du gyvenamieji pastatai, kuriuose gali apsistoti lankytojai. Palyginti nedidelis kiemas, įspūdingas savo gėlynais, žydinčiais krūmais, senais dideliais medžiais, iš kurių vienas – šimtametė sekvoja. Cerkvė taip pat palieka įspūdį dėl savo septynių altorių, nebūdingų kitoms bulgarų cerkvėms. Kiekvienas altorius turi nedideles koplyčias su freskomis ir ikonostasu. Cerkvė taip pat turi įspūdingą sietyną su gražia medžio drožyba. Ji vadinama „Choro” (kaip ir populiarus bulgarų liaudies šokis). Vienuolynas turi ir savo biblioteką, kurioje yra daug senų stačiatikių knygų. Vieną bibliotekai padovanojo rusų imperatorė Jekaterina.

Didžioji dalis gyvenamųjų pastatų yra atviri lankytojams. Vienuolynas ypač populiarus tarp sostinės svečių ir turistų. Gyvenamajame pastate yra didelė erdvi svetainė, taip pat stalai terasoje, kur galima pasėdėti ir pasigrožėti gamta. O prie upės yra įrengta laužavietė su stalais ir suolais, galima pasigaminti maistą.

Iki „Sedemte prestola” vienuolyno galima iš Sofijos nuvažiuoti mašina Mezdros kryptimi. Pravažiavus Eliseinos kaimą ir geležinkelio liniją, reikia pasukti į Osenovlako kaimą, šalia kurio ir yra vienuolynas.

Tad jeigu važiuosite į Bulgariją, būtinai aplankykite jos vienuolynus. Jie tikrai paliks neišdildomą įspūdį jūsų atmintyje.

Ramunė Malkovska