Kaune startavo pirmasis Europoje atviras mušamųjų muzikos instrumentų festivalis „Dramblys”. Iki šiol šios, gana siauros, srities festivaliai buvo uždari – skirti patiems muzikantams. Šįkart būgnininkų ir perkusininkų – improvizacinio džiazo meistrų pasirodymus vertino tūkstantinė minia.
Ir besimokantieji, ir profesionalai
„Kaunas – perkusijos miestas, kuriame skamba laikrodis, gyvena muzikantai, turintys savo spalvas”, – pasveikino susirinkusiuosius į Vytauto Didžiojo universiteto koncertų salę festivalio „Dramblys” organizatorė Erika.
Mušamųjų instrumentų festivalyje žiūrovams kūrybinė grupė „Red” pristatė ne tik žinomus lietuvių atlikėjus – Arvydą Jofę, Arkadijų Gotesmaną, Gediminą Laurinavičių bei Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos ir Balio Dvariono muzikos mokyklos mokinius, bet ir žiūrovų ovacijas pelniusius šveicarą Fricą Hauzerį (Fritz Hauser), Haną Beninką (Han Bennink) iš Nyderlandų.
Perkusinių būgnų dialogas
Trijų dalių koncertą pradėjęs Gediminas Laurinavičius vedė atvirą muzikos pamoką: perkusinių būgnų, kilusių iš Afrikos, dialogą su Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos ir Balio Dvariono muzikos mokyklos mokiniais. „Būgnai – tai ne tik triukšmo sukėlėjai, bet ir bendravimo priemonė. Pasirodymui pasirinkau charakteringus žmones, kurie buvo reikalingi čia, dabar ir šioje scenoje”, – sakė publikos ovacijų ir susižavėjimo šūksnių palydėtas G.Laurinavičius.
Šiais metais pradėjęs groti mušamaisiais muzikos instrumentais Arkadijaus Gotesmano sūnus Adomas teigė, kad tai – pirmasis pasirodymas prieš tokią didelę auditoriją. Dvylikametis sakė tikįs, kad jis nebus paskutinis – Adomas žada sekti tėvo pėdomis.
Po jaunosios muzikantų kartos pasirodymo scenoje pasigirdo Arvydo Jofės ir Arkadijaus Gotesmano improvizacija. Dviejų mušamųjų komplektų ir papildomų perkusinių instrumentų skambesį sujungęs A.Jofės vokalas susirinkusiuosius stebino improvizacinės kalbos skambesiu ir grožiu. „Tikiuosi, kad sugebėjome pasakyti tai, ką norėjome, – sakė 2002 metais Būgnų karaliumi tituluotas A.Jofė. – Manau, kad su Arkadijum Gotesmanu tęsime koncertinį ciklą, nes abu turime daug idėjų”.
Privertė kalbėti tylą
Mušamųjų instrumentų gausmą Vytauto Didžiojo universiteto koncertų salėje nutildė šveicaras Fricas Hauzeris. Žiūrovai scenoje pasirodžiusį muzikantą pasitiko mirtina tyla. Atlikėjas teigė nežinąs, ką gros, – jo pasirodymas buvo spontaniškas, improvizacinis. F.Hauzerio meistriškumas prakalbinti tylą pasireiškė švelniais, vos girdimais prisilietimais prie muzikos instrumentų, pirštų spragtelėjimais, staiga augančia įtampa, ritmo išlaikymu dešimtimis minučių ir vėl grįžimu į meditaciją.
„Mano muzika – labai abstrakti. Tai, ką aš groju, neturi vedančios melodijos. Kai užlipau ant scenos, maniau, jog bus sudėtinga improvizuoti, nes paprastai groju be garso aparatūros, mikrofonų pagalbos”, – sakė F.Hauzeris.
Šveicarijos muzikantas pripažino gamtos įtaką jo kūrybai. „Manau, kad gamta yra geriausia, ką turi pasaulis. Ji visada teisi. Aš gamtos nekopijuoju, tačiau stengiuosi iš jos semtis energijos. Dirbdamas radijuje aš rinkdavau gamtos garsus, juos įrašinėdavau ir komponuodavau gamtos simfoniją”, – „Kauno dienai” sakė F.Hauzeris.
Apie valandą trukęs atlikėjo pasirodymas buvo gilaus susikaupimo ir švelnaus humoro derinimas, pasireiškęs subtiliu muzikos instrumentų prakalbinimu – žaidimas tarsi lėlėmis su tradiciniu Pietų Amerikos ritualiniu būgneliu, žvirblių garsus skleidžiančiu žaislu. „Aš stengiuosi bendrauti su auditorija. Kartais ji man atliepia, kartais atliepia instrumentai, kuriais groju”, – teigė F.Hauzeris.
Neseniai atlikėjas koncertavo Meksikoje. Jis buvo maloniai nustebintas, kad į koncertų salę susirinko apie penki šimtai žmonių. Galima įsivaizduoti jo reakciją, kai Kaune jis pamatė gerokai didesnę auditoriją, nenutylančiais plojimais prašiusią pakartoti.
Sceną užliejo vulkanas
Paskutinysis pasirodymas publiką ne tik pažadino iš F.Hauzerio meditacijos, bet ir privertė šėlti kartu su atlikėju. Hano Beninko teigimu, tai, ką jis parodė ant scenos, yra vienintelė kalba, kuria atlikėjas moka išreikšti save. Grojimas įsikišus lazdelę į burną, riksmai, švilpavimas, klausymasis drėgnais pirštais perbraukiamo būgno garso, takto mušimas lazdelėmis į scenos grindis, kėdę publiką varė iš proto.
H.Beninkas į sceną nepamiršo atsinešti ir užkulisiuose rastos kėdės – pirmojo atlikėjo mušamojo muzikos instrumento. „Kėdė – geriausias mano draugas. Grodamas kėdėmis labiau džiaugiuosi, nei grodamas įprastais muzikos instrumentais”, – šypsodamasis sakė muzikantas.
H.Beninkas teigė koncertams nesirengiantis. Visa tai, ką atlikėjas pristato publikai, galima pavadinti improvizacija. Šešiasdešimt trejų metų atlikėjas scenoje spinduliavo neblėstančia energija, publiką žavėjo humoro jausmu. Į sceną atbėgusį Balio Dvariono muzikos mokyklos moksleivį Karolį Šimaitį atlikėjas pasodino prie mušamųjų muzikos instrumentų ir paprašė pagroti. „Žado netekau, bet vis tiek grojau”, – džiaugdamasis nauja patirtimi teigė nuo dvejų metų puodais, o nuo penkerių – būgnais grojantis dvylikametis K.Šimaitis.
Festivalis įkvėpė veikti toliau
Festivalio „Dramblys” organizatoriai teigė kartu su žiūrovais patekę į muzikinę ekstazę. „Festivalis įkvepiantis. Jis verčia veikti toliau. Truputį nuogąstavome, kad mušamųjų muzikos instrumentų festivalis yra per daug konceptualus, tačiau žiūrovai savo apsilankymu patvirtino, kad taip nėra”, – sakė renginio organizatorius Remis.
„Manau, kad tokio pobūdžio, nekomerciniai, renginiai skirti žmonėms, kurie rūpinasi savo dvasinėmis vertybėmis, vidiniu tobulėjimu”, – teigė į festivalį atėjusi Neringa Daniulaitienė. Anot Vilniuje studijuojančio uteniškio Mindaugo Mikulėno, reikėtų tokio pobūdžio festivalius organizuoti ne tik didžiuosiuose miestuose. „Garantuoju, kad šis festivalis turi ateitį. Iš visų pasirodymų labiausiai patiko Hauzeris. Lietuvai trūksta tokio pobūdžio festivalių”, – sakė studentas.
Indrė Sekevičienė