Kalėjimų departamento užsakymu atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad Lietuvos darbdaviai nesureikšmina potencialių darbuotojų teistumo, o asmenys, išėję iš įkalinimo įstaigų, nori įsidarbinti.
Bendrovės RAIT atliktų sociologinių tyrimų metu norą dirbti pareiškė net 93,3 proc. apklaustų bausmę laisvės atėmimo įstaigose atlikusių asmenų.
56,3 proc. darbdavių tikino, kad priimdami į darbą žinojo apie darbuotojo teistumą, tačiau šio fakto nesureikšmino ir tik 11,1 proc. prisipažino dėl to nerimavę.
Pasak specialistų, tokias tendencijas lėmė situacija darbo rinkoje – prieš keletą metų darbdaviai dar „rūšiavo” darbuotojus, tačiau buvo priversti pakeisti požiūrį, kai darbuotojų ėmė trūkti.
Įdarbinta daugiausiai
Teisingumo ministerijos Viešųjų ryšių tarnybos vedėjo Dainiaus Radzevičiaus teigimu, teistų asmenų galimybę įsidarbinti lemia ne tik darbdavių noras, bet ir darbuotojo kvalifikacija.
„Šiandien nė vidurinio išsilavinimo neturintis asmuo sunkiai ras gerai mokamą darbą. Ne paslaptis, kad teisti asmenys dėl šios priežasties dažniausiai dirba ne itin aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą”, – teigia pašnekovas.
Tačiau, anot D. Radzevičiaus, padėtis šalies regionuose labai skirtinga. O teistų asmenų įdarbinimu pirmauja Klaipėda. Čia oficialiai dirba apie pusę grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų.
„Išskirtinę Klaipėdos situaciją greičiausiai lemia miesto specifika. Tai uostamiestis. Daugiausiai teistųjų dirba būtent uosto įmonėse”, – samprotauja D. Radzevičius.
Darbas – problema Nr. 2
Kita vertus, įsidarbinimas iš įkalinimo įstaigų grįžusiems asmenims nėra didžiausia problema.
„Pataisos inspekcijų duomenimis, didžiausia problema šiems asmenims yra būstas. Po 4-6 metų ryšiai su šeimomis paprastai nutrūksta ir išėję į laisvę jie neturi kur grįžti”, – teigia D. Radzevičius.
Tada, pasak pašnekovo, susiduriama su kita problema: tikimybė, kad neturintis kur prisiglausti ir neradęs darbo žmogus nusikals ir vėl grįš į įkalinimo įstaigą, labai didelė.
D. Radzevičiaus teigimu, ateityje pataisos inspekcijos galėtų teikti integruotas paslaugas. Imtis reformų įkvepia Latvijos pavyzdys, kur visas reikalingas paslaugas teistiems asmenims teikia viena institucija
Situacija pasikeitė
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus Juro Kilijono teigimu, teistų asmenų įdarbinimo rodikliai nuo 2002 metų ženkliai pasikeitė.
„Prieš keletą metų darbdaviai „rūšiavo” darbuotojus. Tačiau situacija pasikeitė, kai darbuotojų ėmė trūkti”, – teigia pašnekovas.
Anot jo, Klaipėdos mieste 50 proc. teistų asmenų legaliai dirba. O darbdaviai dažniausiai lieka patenkinti. J. Kilijono teigimu, šių asmenų atliktų nusikaltimų darbo vietoje kol kas nebuvo užfiksuota.
Motyvacija – aukštas atlyginimas
Kiekvieną mėnesį Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos informaciniuose stenduose skelbiama apie kelis šimtus darbo vietų.
„Darbo vietų pasiūla – nuo vadybininkų iki plytelių klojėjų, tačiau ši socialinė grupė yra ragavusi gero gyvenimo ir yra išranki. Teistieji pageidauja gerai mokamo darbo. Aukštas atlyginimas – didžiausia motyvacija”, – tvirtina J. Kilijonas.
Kita vertus, tik vienas procentas teistų asmenų turi aukštąjį išsilavinimą.
Organizuojami kursai
Klaipėdos darbo biržos direktoriaus pavaduotojo Virginijaus Andriušio teigimu, iš įkalinimo įstaigų grįžusiems asmenims sudaromos visos sąlygos reintegruotis į visuomenę.
„Šiems asmenims gali būti taikomos darbo biržos finansuojamos programos: subsidijuojamų darbo vietų programa ir remiamų darbų programa”, – teigia pašnekovas.
Be to, teisti asmenys įgyja prioritetą į profesinį mokymą. Anot pašnekovo, dauguma grįžusiųjų neturi jokios kvalifikacijos, tad svarbiausias jų tikslas – įgyti profesiją.
V. Andriušis prisimena, kad anksčiau darbdaviai nepatikliai žiūrėdavo į teistus pretendentus, tačiau dabar nebėra tokie išrankūs ir mielai naudojasi finansuojamomis programomis. Beje, skundų, anot pašnekovo, netekę girdėti.
V. Andriušio teigimu, nuo šių metų pradžios įdarbinta 30 asmenų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų. Iš viso per šiuos metus užregistruoti 56 tokie asmenys, 10 iš jų mokosi profesijos.
Vertina prieštaringai
Uostamiesčio darbdaviai, įdarbinę teistus asmenis, situaciją vertina skirtingai. Vieni dalijasi gera patirtimi, kiti tikina daugiau nerizikuosiantys.
P. Šalajevo IĮ „Baltijos Prochemas” informacinio centro darbuotoja Milda Sinušienė tikina, kad šiuo metu čia dirbantys trys teisti asmenys nesunkiai pritapo, o darbų vadovai giria jų darbą.
Kitos Klaipėdos įmonės direktorius, nepanoręs viešinti savo pavardės, teigia, jog šio fakto neakcentuoja ir stengiasi darbuotojams nepriminti teistumo.
Anot pašnekovo, ne visi teistieji pritampa, tačiau jų įmonėje yra jau kelerius metus labai gerai dirbančių darbuotojų.
„Geriausias būdas integruotis į visuomenę – darbas. Patarčiau kitų įmonių vadovams nebijoti ir padėti šiems žmonėms. Su jais tikrai galima dirbti”, – tikina pašnekovas.
Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena” personalo vadybininkė-sekretorė Olga Romanovič prisimena, kad du čia įdarbinti teisti asmenys nebuvę patys geriausi darbuotojai.
„Jie dirbo apie mėnesį. Vienas padarė pravaikštą, kitas tiesiog nenorėjo dirbti ir net neįspėjo apie išėjimą iš darbo”, – pasakoja pašnekovė.
AB Vakarų laivų gamyklos personalo tarnybos viršininkė Regina Kvekšaitė tvirtina, jog daugiau nerizikuotų priimdama į darbą teistus asmenis.
„Šie žmonės atpratę nuo darbo, nuo normalios aplinkos. Mano nuomone, teistų asmenų darbinimas – tiesiog pinigų švaistymas”, – teigia pašnekovė.
Anot jos, keturi čia dirbę asmenys nerodė noro dirbti. Vienas iš jų šiaip ne taip ištempė metus, kiti – vos kelis mėnesius.
Indra Duotaitė