Lašišų brakonierių žeberklai ėmė rūdyti

Pasibaigus lašišinių žuvų nerštui gamtosaugininkai pučia pergalės trimitus ir teigia, kad šiemet pavyko pažaboti karališkųjų žuvų brakonieriavimą.

Tačiau panorę likti neįvardytais žvejai „Vakarų ekspresui” teigė, kad esą vien Klaipėdos rajone esančioje Veiviržos upėje, duburiuose, per naktį pavykdavę pagauti arti 80 neršto metu saugomų šlakių.

Kiek kitaip kalba Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) atstovai, kurie pranešė demaskavę dešimtis nesąžiningų žvejų, kartą – ir brakonieriavusį Pagėgių pasienietį.

Nebent diedukas…

Šią savaitę baigėsi du mėnesius trukusi grandiozinė Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos organizuota akcija „Lašiša 2005”.

Respublikiniu mastu akcija įgyvendinta pačioje gausiausioje lašišinių žuvų nerštavietėje – Žeimenos upės baseine.

Pasitelkus beveik 100 aplinkosaugos inspektorių, apie pusšimtį kariškių bei tiek pat policininkų, neužfiksuotas nė vienas šiurkštus pažeidimas.

„Surašėme tik 20 lengvesnių pažeidimų protokolų – ne vietoje pastatytas automobilis, žvejojama be reikiamo leidimo ir kitokių. Mokslininkai net nesitikėjo, kad akciją šiemet pavyks įgyvendinti taip efektyviai. Inspektoriai budėjo paromis, tą patį darė ir kariškiai. Mūsų tikslas nebuvo specialiai medžioti brakonierius, tačiau pademonstruoti, kad mūsų akys – visur. Tai – prevencinio pobūdžio akcija”, – „Vakarų ekspresui” sakė akcijos koordinatorius Vaidas Jusys.

Jis prisiminė, kad pernai gauta nemažai signalų, jog vietiniai žmonės siūlo nusipirkti sūdytų lašišų ar šlakių, o šiemet esą tokių atvejų nė nepasitaikė.

„Gal prie kaimo koks diedukas su žeberklu ir pagavo vieną kitą lašišą, tačiau ir tokių faktų mes neturime. Kita vertus, dėl šiltų orų ir žemo vandens lygio sąlygos nerštui bei migracijai nebuvo palankios. Atgal į jūrą grįžtančių žuvų mes nesaugome, nes jos būna nusilpusios, menkavertės bei pagaunamos tik atsitiktinai. Jos nebesilaiko duburiuose, kaip kad pakeliui į nerštavietes”, – pasakojo aplinkosaugininkas.

Brakonieriai emigruoja?

Nors oficialiai ir nedalyvavo respublikinėje lašišų apsaugos akcijoje, savo darbą atliko ir KRAAD.

Pasak departamento direktoriaus Kęstučio Šiliausko, akcijos metu dėl grubių pažeidimų iš versline žūkle besiverčiančių įmonių atimta 10 leidimų.

„Ištraukėme ir labai daug nelegaliai pastatytų tinklų. Tauragėje kartu su policijos pareigūnais sulaikėme žmones, kurie turėjo 12 neteisėtai įsigytų šlakių. Šiemet užfiksavome daugiau pažeidimų, nes dirbome pagal naują veiklos planą. Padėjo ir tai, kad žvejai mėgėjai nebebijo įvardyti pažeidėjų”, – „Vakarų ekspresui” sakė K. Šiliauskas.

Jo teigimu, brakonieriavimas pajūryje sumažėjo ženkliai.

„Jei anksčiau turėjome 100 brakonierių, dabar jų tėra 20. Daug jų išvažiavo į užsienį, nes ir aplinkos apsauga suaktyvėjo, ir baudos didelės. Vien už žūklę naudojant elektros prietaisus gresia laisvės atėmimas iki 2 metų”, – teigė aplinkosaugininkas.

K. Šiliauskas informavo, kad lašišų apsaugos akcijos metu buvo nustatytas ir vienas brakonieriavęs Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio užkardos pareigūnas.

„Mūsų departamente dėl šio įvykio atliekamas tyrimas. Pasienietis kartu su savo broliu kontržvalgybininkų buvo sulaikytas su graižtviniu šautuvu ir nelegaliai nušauta stirna”, – teigė K. Šiliauskas.

Visai kitokias kortas meta versline žvejyba užsiimantys įmonių vadovai. Vienas jų, bendrovės „Lampetra” direktorius Virginijus Domarkas, ryžosi viešai apkaltinti gamtosaugininkus neveiksnumu.

„Jie specialiai taip elgiasi, kad verslinė žvejyba Kuršių mariose būtų sunaikinta. O ta lašišų apsauga – gryniausias blefas. Jie neturi nė vieno protokolo, kuriame būtų užfiksuotas nelegalus lašišinės žuvies pagavimo atvejis. Žinote, tikra nesąmonė, kad šiais laikais niekas nesugautų nė vienos lašišos”, – „Vakarų ekspresui” sakė V. Domarkas.

Jį piktino esą pernelyg didelės ir griežtos baudos verslininkams, kurias skiria KRAAD.

„Į tinklus pakliūva nemažai lašišinių žuvų, o jie nei girdi ką, nei gaudo. Aš matau absoliutų neefektyvumą. Jiems svarbiau kontroliuoti verslinę žūklę, o ne lašišas saugoti. Tai – popierinis burbulas”, – skundėsi įmonės vadovas.

K. Šiliauskas į tai atrėmė, kad departamentas dirba savo darbą ir negali nebausti įmonių, kurios pažeidžia taisykles.

Dar vienas nenorėjęs prisistatyti bei į redakciją kreipęsis žvejys mūsų dienraščiui pasakojo, kad vien Veiviržos upėje duburiuose žmonės esą pagaudavę net 80 saugomų žuvų per naktį.

„Pagrindinis žuvų migracijos pikas truko nuo spalio pabaigos iki lapkričio pradžios, kai atšalo ir pakilo vanduo. Daug kas man gyrėsi tuo metu prisigaudę šlakių, mažiau – lašišų. Šios žuvys tūno žvejams gerai žinomuose duburiuose. Aplinkosaugininko, žinoma, prie kiekvieno iš jų nepastatysi. Plotai – taip pat didžiuliai”, – sakė pašnekovas.

Denisas Nikitenka