Pramonėje katastrofiškai trūksta stiprių rankų. Valdžia nedaro nieko, kad darbo jėgos padaugėtų. Visos šalies verslininkus tai varo į neviltį.
Pavyzdžiui, Klaipėdos darbo biržos direktorius Andrius Adomaitis pasakojo, kad darbuotojų vyrų stoką jaučia dauguma regiono įmonių – tarp darbo ieškančių asmenų vyrų yra tik 28,5 proc.
Bedarbių gretose 16–25 metų jaunimo yra tik 0,9 proc. Tokia situacija susidaro dėl emigracijos. Kaimuose pasilieka tik dešimtadalis jaunuolių, todėl sudėtinga rasti darbo jėgos net mokamiems viešiesiems darbams.
„Darbo pasiūla auga nuolat, deja, daugiausia pasiūlymų sulaukiame iš prekybos sektoriaus. Bet dažnas bedarbis iškart perspėja nenorintis būti nusiųstas dirbti į prekybos centrą. Žmonės atsisako dirbti už minimalią mėnesio algą”, – kalbėjo uostamiesčio darbo biržos vadovas A.Adomaitis.
Tarp neperspektyviausių specialybių ir toliau išlieka bendrojo lavinimo mokytojai. Daugiausia šansų įsidarbinti turi mūrininkai, statybininkai.
A.Adomaičio pasiūlymas – jei darbdaviai pateiktų tikslias prognozes dėl darbuotojų poreikio po pusmečio, darbo birža galėtų per šį laikotarpį paruošti atitinkamų specialistų.
Tuo tarpu Klaipėdos pramonininkai teigia, kad valdžiai nereaguojant į jų pasiūlymus, kaip pagerinti situaciją darbo rinkoje, šalies ekonomiką krizė ištiks jau 2007 metais.
Bendrovės „Klaipėdos Smeltė” generalinis direktorius Rimvydas Vaštakas remiasi vokiečių specialistų išmintimi – ekonomikos plėtra yra įmanoma tik šiam rodikliui nenukrintant žemiau nei 6 proc. „Tai visiškai natūralu. Lietuvoje valytoja per mėnesį uždirba 600 litų, o nelegaliai dirbdama tą patį darbą JAV, ji gautų 3400 litų.
Pardavėjos atlyginimas atitinkamai skiriasi nuo 700 iki 4400 litų, statybininko – nuo 2500 iki 8300 litų”, – pavyzdžių pažėrė R.Vaštakas.
„Ekstra žinios”