Klaipėdiečių nepirkti nepriversi

Artėjant Kalėdinio pirkimo bumui, lietuviams vietoje materialių dovanų siūloma dovanoti savo laiką – pavyzdžiui, pažadėti draugui prižiūrėti jo vaikus, išplauti kambarius, padaryti masažą.

Toks pasiūlymas, anot neformalaus judėjimo „Kultūrnamis” atstovų, – tik vienas iš būdų atkreipti žmonių dėmesį į modernaus vartojimo tariamai daromą žalą.

Žinia, šio judėjimo atstovai ragina šį sekmadienį lietuvius prisidėti prie pasaulinės „Nepirk nieko” dienos ir šitaip protestuoti prieš besaikį pirkimą, dirbtinai kuriamą įvairių prekių paklausą ir vartojimą.

„Vakarų ekspreso” žurnalistai atliko eksperimentą – prekybos centre ką tik apsipirkusiems žmonėms pasiūlė sykiu patyrinėti jų maišelių turinį ir pasižiūrėti, ar į jį nepateko nereikalingų pirkinių.

Ėjo bulvių – nusipirko zefyrų

Irina

Iš tikrųjų į prekybos centrą ėjau nusipirkti bulvių, bet… jų nenusipirkau. O nusipirkau visai neplanuotų dalykų – žuvies, dešrelių, šampūno, svogūnų, čeburėkų, zefyrų su šokoladu… Jų galėčiau ir neimti, ir dar – čeburėkų… Kiek išeina? Beveik 7 litai. Neblogai.

Taip jau išėjo – galvoju, kam aš čia tampysiuos, vyras bulvių parneš. Bet nesusilaikiau nieko nepirkusi. Man labai patinka pirkti, jaučiu malonumą. Ypač drabužių, buitinės technikos parduotuvėse. Aš kartais einu į parduotuves tiesiog pasivaikščioti, pasmalsauti, todėl negalėčiau dalyvauti tokioje akcijoje – „Nepirk nieko”. Ne, tai ne man.

Genovaitė

Aš ėjau į parduotuvę su konkrečiu tikslu – nusipirkti maisto produktų. Atrodo, kad ir nusipirkau viską ką reikėjo. Nerasčiau, ko galėčiau neimti. Duona, salotos, sūris, dešrelės, riestainiai, batonas, džiovintos slyvos – viskas, kas man šiandien yra reikalinga. Aš jau nebeperku bet ko, kaip anksčiau būdavo: jei tik pigiau – ir griebi. Jei nereikalinga, tai ir neperku – skaičiuoju pinigus. Bet kai turiu laiko, mėgstu eiti į parduotuves – tiesiog pasidomėti, kokios kainos, kas madinga.

Roma

Kadangi šiandien skubėjau, atlėkiau nesuplanavusi, tad ką jau nupirkau, tą nupirkau. Šiaip dažniausiai būnu numačiusi, ką pirksiu. Nelabai matau, kas nereikalinga. Sakote, glaistyti sūreliai? Ne, mūsų šeimoje daug asmenų – visiems po vieną. Agurko neduosiu… Kad visko man reikia. Aš nesu parduotuvių manjakė, nejaučiu iš to malonumo. Bet negalėčiau prisijungti prie tų, kurie sekmadienį neis į parduotuves. Vis gi į parduotuvę einu kone kasdien, nemėgstu sunkiai nešti ir pirkti visai savaitei. Todėl ir sekmadienį į parduotuvę teks eiti.

Vytautas

Pritrūko duonos ir užsukome į parduotuvę, bet štai – prisikrovėme pilną maišą. Atrodo, ir to reikia, ir tas pravers… Galėčiau atiduoti žurnalą – tikrai negaila, gal dar aliejų atiduočiau. Rasčiau ir dar ką atiduoti. Nesitikėjau, kad išleisiu 56 litus, bet dažnai taip atsitinka, kad visuomet nusiperki daugiau nei planavai. Tiesiog atrodo, kad sutaupysi laiką – kitą dieną nebereikės eiti į parduotuvę, arba akcijos suvilioja, nors aklai jomis netikiu.

Abejoju, kad Lietuvoje prigytų tokia tradicija – vieną savaitgalį nieko nepirkti. Juk daugeliui eiti į parduotuvę – geriausia pramoga.

Janina

Kadangi einu į ligoninę aplankyti ligonio, tai nupirkau skanėstų, o paskui grįždama iš ligoninės užsuksiu ir sau ką nors nusipirksiu. Galiu jus tik pavaišinti saldainiais, bet atiduoti negaliu, nes ne sau pirkau. Visada planuoju, ką pirksiu, nes labai brangu. Tačiau visuomet išleidžiu daugiau nei planavau. Bet nesigailiu dėl pirkinių – anūkas ateina į svečius, viską suvalgo. Tačiau yra buvę, kai susigundžiau – nusipirkau mėsytės, palaikiau kelias dienas šaldytuve, bet nenorėjau valgyti – nunešiau prie konteinerio…

Aš galvoju, kodėl tie žmonės vis perka ir perka, gal jei kelias dienas nieko nepirktume, kainos taip nebekiltų?

Nely, Sergėjus ir Andrejus

Imkite visas prekes, jei norite. Kam pirkome? Iš malonumo. Malonu pinigus leisti. Šiaip niekada nesigailime, kad nusipirkome nereikalingų daiktų, nes viską suvartojame. Esame iš tų žmonių, kurie parduotuvėse lankosi kasdien. Taip patogiau. Nieko nepirkti negalėtume nė dienos.

Vaclovas

Galėčiau batoną atiduoti. Būna, kai ateini į parduotuvę ir nusiperki tai, ko visai nereikia. Čia kaip liga. Yra kleptomanija, yra ir pirkimo manija. Ar aš sergu? Jau tris kartus persirgau. Kol yra pinigų, tol žmonės pirks. Juk juos reikia kur nors išleisti. Maloniau, kai juos išleidęs turi apčiuopiamą daiktą, o ne pramogą.

Perki aukštakulnius – nusiperki problemą

„Dažna moteris nesusimąsto, kad pirkdama aukštakulnius batelius, arba trumpą sijoną ji įsigyja ir psichologinių problemų”, – neigiamas vartojimo pasekmes akcentuoja judėjimo „Kultūrnamis” atstovė, psichologė Rasa Erentaitė.

Tiesa, ji pripažino nemananti, kad žmonės aktyviai sureaguos į raginimą šį sekmadienį aplenkti parduotuves ir kad visos jos bus apytuštės. Pasak psichologės, ši jau antrus metus Lietuvoje vyksianti akcija ir neturi tikslo kovoti su prekybos centrais.

Tiesiog norima atkreipti žmonių dėmesį, kad lietuviai tampa vartotojiška visuomene ir daugeliui besaikis vartojimas tapo gyvenimo tikslu.

„Norime, kad žmonės ne tik šį savaitgalį, bet ir kasdien pirkdami prekę susimastytų, ar jam tikrai ji gyvybiškai būtina, ar jis perka ją tik todėl, kad susigundė akcija…” – sakė R. Erentaitė.

Pasak jos, ypač besaikis vartojimas pažeidžia vaikų psichiką. Esą ką galima pasakyti apie tokių vaikų dvasinį tobulėjimą, kurie atvykę iš miestelių į sostinę turi vienintelį tikslą – aplankyti „Akropolį”.

Perki bananą – engi plantacijos darbuotoją

Kita akcijos „Nepirk nieko” iniciatorė – ekonomistė, Darnaus vystymosi specialistų asociacijos narė Indrė Kleinaitė akcentavo, kad šia akcija norima atkreipti žmonių dėmesį ir į aplinkosaugines bei socialines problemas.

Pasak jos, besaikis vartojimas skatina greitą natūralių išteklių baigtį. Be to, pirkdami skurdžiose pasaulio šalyse gaminamas prekes, mes neva prisidedame ir prie vaikų, dirbančių juodą darbą, išnaudojimo.

„Galbūt pirkdami bananą, mes net nesusimastome, kad išnaudojame trečiose pasaulio šalyse plantacijose dirbančius ir skurstančius žmones”, – pastebėjo I. Kleinaitė.

Anot jos, kai kuriose užsienio šalyse egzistuoja sąžiningos prekybos standartai. Pavyzdžiui, pirkdami kavą, bananus, šokoladą, pažymėtus specialiu ženklu, pirkėjai žino, kad taip jie užtikrins padorų tų kultūrų augintojų atlygį. Nes kitu atveju gal tik 1 procentas pinigų, gautų už parduotus bananus, atitenka juos auginantiems žmonėms.

Kol nepiktybiniai – vertina palankiai

Prekybos centrų tinklo „VP Market” atstovė Viktorija Jakubauskaitė pastebėjo, kad, kaip ir praėjusiais metais, „Nepirk nieko” diena skelbiama tą patį savaitgalį, kai visoje Lietuvoje organizuojama „Maisto banko” akcija.

Žinia, lapkričio 25-26 dienomis akcijos ženklu – obuoliu – pažymėtuose prekybos centruose nupirkę negendančių maisto produktų žmonės juos gali paaukoti skurstantiesiems.

„Žmonių teisė pasirinkti, kurioje akcijoje jiems dalyvauti. Bet teks visiems sutilpti po vienu stogu”, – sakė V. Jakubauskaitė.

Pasak jos, į tarptautinės akcijos „Nepirk nieko” iniciatorius Lietuvoje, tol, kol jų veiksmai nėra chuliganiški, žiūrima palankiai. Tačiau, jei jie piktybiškai trukdytų kitiems žmonėms apsipirkti, būtų kita kalba.

„Kadangi jie tik nepiktybiškai išreiškia savo nuomonę, nematome nieko blogo”, – sakė V. Jakubauskaitė.

Anot jos, prekybininkams panašios akcijos – ne naujiena. Jaunimas „pasiskolina” iš užsieniečių įvairių savo nuomonės reiškimo formų. Pavyzdžiui, prieš dvejus metus grupelė jaunimo, atėjusi į parduotuves, vienu metu tiesiog sustingdavo ir tokioje pozoje pabuvę 5 minutes išeidavo lauk.

Apsipirkti savaitgalį – šventa

Prekybos centro „Big” vadovė Loreta Totoraitienė svarstė, kad panašios akcijos galėtų vykti kurią nors darbo dieną. Kadangi daugelis žmonių darbo dienomis neturi galimybės nusipirkti net būtiniausių prekių, todėl didysis pirkimas paprastai vyksta savaitgaliais.

„O kada žmogui nusipirkti gyvybiškai būtinų prekių, jei visą savaitę jis neturi kada užsukti į parduotuvę? Nesuprantu šios akcijos paskirties. Jei žmonėms būtų siūloma nieko nepirkti, o sutaupytus pinigus, pavyzdžiui, paaukoti vargšams ar paremti kultūros fondus, palaikyčiau tokią idėją”, – sakė L. Totoraitienė.

Ji, be kita ko, pripažino, kad lietuviai – vartotojiška visuomenė ir apie tai byloja savaitgaliais perpildyti prekybos centrai.

Edita Užkuraitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.