Bavariją kvaišalais svaiginę mažeikiškiai ilgam sės už grotų

Jums, 20-30 metų vyrui, pasiūlytas nesunkus darbas Vokietijoje ir garantuotas mažiausiai tūkstančio eurų atlyginimas?

Darbas, kuriam nereikia jokių vokiečių kalbos žinių ir jokios patirties, o tuo labiau – specialybės?

Kalbėta apie kažkokių prekių pardavinėjimą, laisvą darbo grafiką ir apie tai, jog po mėnesio galėsite grįžti į Lietuvą, o jei vėl norėsite užsidirbti, dar kartą atvažiuosite į Vokietiją?

Ir apie tai, jog nereikės rūpintis net transportu? Nuvešim ir parvešim. Jokių problemų.

Jei gyvenate Mažeikiuose, atitinkate šiuos reikalavimus ir ieškote darbo, beveik šimtu procentų turėjote sulaukti šio pasiūlymo.

Toks įspūdis susidarė Bavarijos kriminalistams, kurie pastaruosius trejus su puse metų akylai stebėjo, kaip iš Mažeikių į Pietų Vokietiją vienas po kito važiuoja vyrai, ištroškę lengvo uždarbio.

Dauguma jų sulaikyti tikino nežinoję, kad teks prekiauti narkotikais. Tiesiog įkliuvę į narkomafijos rankas. Netyčia.

Veikė daugiau kaip 3 metus

Pirmieji pranešimai, skelbiantys apie Bavarijos policijos sėkmę, pasirodė dar 2003 metų vasarą.

Tų metų kovo mėnesį 26 metų lietuvis pateko į avariją, buvo sužeistas ir atsidūrė ligoninėje. Tvarkant jo kambarį viešbutyje buvo surasta 160 gramų heroino ir 70 gramų sumaišyti skirtų miltelių.

Netrukus paaiškėjo, kad mažeikiškis per keturias savaites Niurnberge ir Augsburge pardavė kilogramą heroino.

Teisėsaugininkai ne iš karto suprato užčiuopę lietuviškojo narkotikų verslo Bavarijoje siūlo galą.

Tačiau po poros savaičių buvo sulaikytas 23 metų lietuvis, kurio kišenėje kojų pudrai skirtame indelyje buvo rasta 100 gramų gryno heroino.

Pas netrukus suimtus jo tiekėjus policija rado 200 gramų heroino, 500 gramų pagalbinių miltelių ir 2,2 tūkst. eurų (7,6 tūkst. litų).

Kiti policijos pranešimai buvo panašūs vienas į kitą kaip du vandens lašai.

Kalėjime atsidūrė 12 jaunų lietuvių. Konfiskuota 750 gramų heroino ir 8665 eurai (29 919 litų).

Įrodyta, jog grupė pardavė mažiausiai 7 kilogramus heroino.

Vien Niurnberge nuo 2003 metų kovo iki 2004 metų lapkričio buvo sulaikyti 32 prekiautojai kvaišalais – visi iš Mažeikių.

Gaujos vadeivos laukia teismo

Pastarųjų metų derlių kriminalistai dar skaičiuoja. Ir džiaugiasi, kad prekiautojų gerokai sumažėjo.

Mat padedami Lietuvos pareigūnų vokiečiai sulaikė kvaišalų tinklo organizatorius.

Po poros savaičių į teisiamųjų suolą Niurnbergo teisme sės 30-mečiai mažeikiškiai Aidas Janulis ir Antanas Jaraminas bei 26 metų Ramūnas Deniušis ir jo vienmetis Robertas Gabalis.

Lietuvių pavardes Bavarijos kriminalistai jau taria beveik be akcento.

„Jeigu neprisipažins, kiekvienas gaus maždaug po 14 metų, jeigu prisipažins, – 11 metų”, – truktelėjo pečiais vienas kriminalistų, paklaustas, kas laukia įkliuvusių mažeikiškių.

Už kvaišalų platintojų tinklą, apjuosusį visą Pietų Vokietiją. Už veiklą, davusią jiems milijonus, bet griovusią kitų žmonių gyvenimą.

Sistema – kaip armijoje

Jus Mažeikiuose buvote užverbuotas darbui Vokietijoje? Toliau viskas vyksta taip.

Pirmiausia važiuosite į Kauną, o iš ten – į Vokietiją. Tada paskambinsite tautiečiui, kurio telefono numerį sužinojote dar Lietuvoje.

Šis globėjas jus pamokys. Parodys, kur laikomi kvaišalai – dažniausiai tiesiog žemėje iškastose slėptuvėse. Nuveš į narkotikų perdavimo vietas ir paaiškins, kam ir kiek perduoti.

Paprastai atvažiavusio naujoko jau laukia kambarėlis, kur galima priglausti galvą nakčiai. Ne penkių žvaigždučių buveinė, bet miegoti tinka. Ir dažniausiai centre.

Prekeiviui įteikiamas vadinamasis darbo paketas: mobilusis telefonas, svarstyklės, elektrinis kavos malūnėlis, maišeliai ar popierius kvaišalams pakuoti ir vietinių pirkėjų telefonų sąrašas.

Ar dar reikia sakyti, jog globėjas pasirūpina, kad slėptuvės nebūtų tuščios? Ir kad prekeiviai privalo užrašyti kiekvieną parduotą gramą? O sąrašai kasdien siunčiami į Lietuvą, kur juos sutikrina tinklo vadeivos.

Ar ne puiki schema kiekvienai į Vokietijos rinką su savo prekėmis besiskverbiančiai Lietuvos bendrovei? Tvarka kaip armijoje.

Didelis atsargumas nepadėjo

Globėjas suteikia naujokui pravardę, kuria prisistatydamas jis turi apskambinti visus pirkėjus ir pranešti savo mobiliojo telefono numerį.

Bet, gink Dieve, ne iš mobiliojo telefono! Jame neturi būti jokių darbinių telefonų knygelių ir jokių skambučių pėdsakų.

Skambinti juk galima ir iš viešojo telefono – jie Vokietijoje dar galutinai neišnaikinti.

Mobilusis telefonas skirtas tik užsakymams priimti. Jie paprastai skamba labai paslaptingai.

„Susitinkam prie trečio”, – išgirsta prekeivis ir čiupęs du pakelius po 5 gramus heroino skuba į vietą, kuri sutartiniame niekur nenupieštame Niurnbergo miesto plane pažymėta trečiuoju numeriu.

Abiem iš anksto žinoma, jog susitikimo laikas – maždaug po 20 minučių.

Tačiau lietuviams nepadėjo ir tokia konspiracija. Vokietijos teisėsauga seniai perkando jų prekybos sistemą. Ir pradėjo gaudyti mažeikiškius vieną po kito.

Pinigų daug, bet trūksta

Dabar paskaičiuokime pinigus.

5 gramų heroino paketėlis kainuoja 200 eurų (690 litų). Sulaikyti lietuviai prekeiviai kišenėje turėjo mažiausiai 200 gramų heroino.

Taigi nešiodavosi bent po 8 tūkstančius eurų (27 tūkst. litų).

Ar ne todėl sunku patikėti, jog sulaikytieji mažeikiškiai tikino nieko nežinoję apie būsimąjį darbą?

Tačiau yra ir kita pinigų aritmetika.

Prekeiviui pažadėtas atlygis – tūkstantis eurų per mėnesį?

Bet kasdienis mokestis už nakvynę ir maitinimą, kurį privalu atiduoti „vyresniesiems”, siekia 60-70 eurų. O kiek kainuoja grasinimai sulaužyti kaulus arba primušti artimuosius, likusius Lietuvoje?

Pirkėjų Bavarijoje – daugiausia išeivių iš Rusijos ir Kazachstano – aritmetika dar kitokia.

Narkomanui per dieną paprastai reikia 1-3 gramų heroino, taigi – mažiausiai 40 eurų (140 litų).

Per mėnesį vien kvaišalams tenka atidėti 4 tūkst. litų. Atidėti? Bet iš ko?

Ar dar verta stebėtis, jog sumažėjusiu prekeivių skaičiumi džiaugiasi ir aplinkinių parduotuvių savininkai? Gal bent kuriam laikui sumažės vagysčių ir apiplėšimų vidury dienos.

Ilgos bausmės kalėjime

Teisėsaugininkai, priminę, jog Bavarijoje bausmės už prekybą narkotikais griežčiausios Vokietijoje, siūlo dar vieną aritmetikos metodą.

Keturi atvejai, kai prekeivis sugautas už rankos, 200, 300, 500 ir 700 gramų heroino. Ketveri metai kalėjimo.

Trys policijos užregistruoti atvejai, 600 gramų naudoti paruošto heroino. Aštuoneri metai.

Vienas vienintelis atvejis, 100 gramų heroino. Treji metai ir devyni mėnesiai.

Tiek pat, kiek ir prekeiviui, sugautam už rankos 41 kartą ir pardavusiam 5,5 kilogramo paruošto naudoti heroino.

Trys atvejai, 420 gramų heroino – 7 metai kalėjimo.

Aštuoni kartai, kai policija buvo netoliese, 3,5 kilogramo heroino – 13 metų laisvės atėmimo.

Tai – neišgalvoti atvejai. Čepulis, Ostrovskis, Staponkus, Lukšys, Zifermanas, Krauza, Egidijus Maziliauskas ar Arūnas Neimontas – visiems jiems teks atsėdėti už norą užsidirbti. Ir už naivumą.

Vokietijos kriminalistai, ieškoję narkotikų prekeivių pėdsakų Mažeikiuose, stebėjosi tik vienu dalyku – tėvai nežinojo, kad jų vaikai sėdi Vokietijos kalėjime. O gal nenorėjo žinoti?
Jolita Venckutė