Nors oro linijų keleivių teises gina konvencijos bei įvairūs Europos Sąjungos teisės aktai, išsireikalauti kompensacijos už patirtus nesklandumus iš kitos šalies avialinijų kompanijos Lietuvos piliečiui gali būti labai sudėtinga.
Tuo įsitikino vienas klaipėdietis verslininkas, iš Rygos per Paryžių su aviakompanija „Air France” skridęs atostogauti į Braziliją. Uostamiesčio verslininkas įtaria, kad egzistuoja sistema, leidžianti avialinijoms išvengti kompensacijų mokėjimo, mat visi jo žingsniai siekiant gauti jam teisėtai priklausančią kompensaciją nuėjo perniek.
Lietuvos civilinės aviacijos administracijos atstovai pripažįsta, kad aviakompanijos dažniausiai siekia išvengti kompensacijų mokėjimo. Kadangi ši institucija rūpinasi tik į ir iš Lietuvos skraidančių aviakompanijų teikiamų paslaugų kokybe, į panašias situacijas patekusiems keleiviams patariama apsišarvuoti geležine kantrybe ir atkakliai siekti savo tikslo.
Patyrė neplanuotų išlaidų
Į redakciją kreipęsis Klaipėdos verslininkas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo susidūręs su itin atsainiu bendrovės „Air France” požiūriu į keleivius.
„Kartu su žmona nusprendėme paatostogauti Brazilijoje. Iš Rygos su „Air Baltic” bendrove nuskridome į Paryžių, o iš Prancūzijos sostinės į Rio de Žaneirą skirdome bendrovės „Air France” lėktuvu. Spalio 7 dieną nusileidus Rio de Žaneiro oro uoste paaiškėjo, kad pradingo mūsų bagažas”, – pasakojo pašnekovas.
Anot jo, neapgadintas bagažas į viešbutį buvo pristatytas tik po 40 valandų, tad klaipėdiečiai turėjo neplanuotų išlaidų.
„Žinodamas savo teisę į kompensaciją pradėjau jos reikalauti. Man buvo pasakyta, kad šį klausimą galima išspręsti tik mums grįžus į Lietuvą. Tas pat buvo pakartota ir grįžtant Paryžiuje. Prancūzijos sostinės oro uoste „Air France” darbuotojai paaiškino, kad jų avialinijų atstovybės nei Lietuvoje, nei kitose Baltijos šalyse nėra, tad visus dokumentus ir prašymą reikės grįžus nusiųsti į šios kompanijos atstovybę Lenkijoje”, – teigė verslininkas.
Tik grįžęs pašnekovas nurodytu adresu į „Air France” atstovybę Lenkijoje išsiuntė visų reikalingų dokumentų bei apie neplanuotas išlaidas bylojančių čekių kopijas ir prašymą kiekvienam asmeniui kompensuoti po 100 eurų.
„Deja, bet neilgai trukus registruotas laiškas sugrįžo atgal su antspaudu „Adresatas nerastas”. Manau, kad egzistuoja sistema, kuri leidžia aviakompanijoms išvengti kompensacijų mokėjimo”, – sako klaipėdietis verslininkas.
Išsigelbėjimas – Europos vartotojų centras
Europos Komisijos Energetikos ir transporto generalinis direktoratas internete skelbia oro keleivių teises. Šiame dokumente apibendrinami svarbiausi šios srities Europos Sąjungos (ES) teisės aktų aspektai. Dokumente teigiama, kad keleiviai gali reikalauti iki 1180 eurų (4074 litų) atlyginti nuostoliams, kuriuos patyrė dėl bagažo sunaikinimo, sugadinimo, praradimo ar vėlavimo bet kurioje pasaulio vietoje, jei jie skrido ES oro linijų reisu.
Lietuvos civilinės aviacijos administracijos (CAA) Oro transporto skyriaus vedėja Virginija Žiogunytė teigia, kad paprastai aviakompanijos bagažo vėlavimo ar praradimo atveju keleiviui iškart duoda pirmojo naudojimo reikmenis ar išmoka kompensaciją jiems įsigyti. Kitu atveju keleivis turi raštiškai kreiptis į aviabendrovę ir įrodyti išlaidas, kurias patyrė įsigydamas pirmo būtinumo prekes.
„Jūsų minimu atveju keleiviui galbūt reikėjo iškart kreiptis į centrinę „Air France” būstinę. Jam turėjo padėti agentūra, kurioje įsigijo bilietus, arba pirmasis vežėjas – „Air Baltic”, – sakė V. Žiogunytė.
Anot jos, jei nepavyksta su aviakompanija susitarti gražiuoju, galima kreiptis į Europos vartotojų centrą. Ši institucija, anot CAA darbuotojos, padeda spręsti ginčus, kai paslaugos teikėjas yra vienoje, o klientas – kitoje šalyje.
V. Žiogunytės tvirtinimu, dėl kompensacijos už pavėluotą bagažo pristatymą į aviakompaniją reikia kreiptis per 21 dieną nuo jo sugrąžinimo.
„Svarbu, kad klaipėdietis dėl kompensacijos į „Air France” kreipėsi laiku, tik grįžęs iš kelionės. Atgal sugrįžęs laiškas bus to įrodymas. Tokiu atveju skundas dėl kompensacijos gali būti pateiktas pailgintu laikotarpiu, kuris siekia iki dvejų metų”, – teigė CAA Oro transporto skyriaus vedėja.
Anot jos, nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja sistema, leidžianti oro transporto bendrovėms išvengti kompensacijų keleiviams mokėjimo, tačiau V. Žiogunytė neneigė, kad aviakompanijos dažniausiai nenori mokėti tokių kompensacijų.
Martynas Vainorius