Gyvūnų pardavimu užsiimantys verslininkai vis nerimsta dėl to, jog Tilžės turgavietėje nebegali jais prekiauti.
„Kažkoks absurdas: Klaipėdoje negalima, o štai Rietavo turguje, kur sąlygos dar prastesnės, prekiauti šunimis niekas nedraudžia. O buvo taip gerai: šeštadienį prekiaujame Klaipėdoje, sekmadienį – Rietave”,- redakcijai skundėsi kilmingų šunų veisimu ir pardavimu užsiimanti Alina Trakimaitė iš Plungės rajono.
Absurdiški reikalavimai
Jau rašėme, jog prekyba gyvūnais Tilžės turgavietėje nutrūko dėl įvesto karantino, nes mieste nustatyti šeši pasiutligės atvejai. Tačiau ir pasibaigus karantinui prekiauti gyvūnais turguje kažin ar bus leista, nes Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) reikalauja turgavietėje laikytis dar 1999 metais išleisto VMVT direktoriaus K. Lukausko įsakymo.
Jame nurodyta, jog prekybos gyvūnais vietose privalu pakloti asfalto dangą, aikštę aptverti, įrengti atskirą kanalizaciją, vandentiekį, apšvietimą, mėšlo surinkimo konteinerius, gyvulių iškrovimo ir pakrovimo rampas ir dar visą tuziną įvairiausių reikalavimų.
Suprantama, jei viso to būtų reikalaujama iš specializuoto gyvulių turgaus, kuriame parduodami ne tik šunys ir katės, bet ir karvės, arkliai, paršeliai, ožkos, paukščiai. Tačiau tokius reikalavimus taikyti turgavietei, kurioje tik vieną kartą per savaitę prekiauja keliolika šuniukų ir kačiukų augintojų, švelniai tariant, nelogiška. Pardavėjai savo brangius veislinius augintinius laiko automobilių bagažinėse, dėžėse, visi turi gyvūnų sveikumo pažymas, nes kitaip jais būtų neleidžiama prekiauti. Prekyba gyvūnais nuo seno vyksta toje pačioje vietoje šalia prekiautojų, parduodančių įvairias prekes gyvūnų priežiūrai.
„Mums prekyba gyvūnais tikrai netrukdo, bet privalome laikytis VMVT reikalavimų. Mano nuomone, šita situacija yra pernelyg sureikšminta, į ją žiūrima lyg per padidinamąjį stiklą. Ieškoma problemos ten, kur jos nėra. O juk kenčia žmonės, jų verslas, kuriuo jie užsiima jau ne vienerius metus. Kam jiems trukdyti? Išties sunku žmogui pasakyti: išvažiuok, čia prekiauti negali”, – sakė „Senojo turgaus” direktorė Ramutė Kubilienė.
Pasak direktorės, prekyba gyvūnais turguje nekeldavo jokių rūpesčių, teritorija visad būdavo švari, tvarkinga. Patys prekybininkai stebisi dar ir tuo, kad turguje pasiutligės karantinas taikomas prekiaujantiems nuo šios ligos paskiepytais veisliniais šuneliais, kačiukais iš sertifikuotų veislynų. Tuo tarpu miesto daugiabučių kvartalai pilni valkataujančių kačių, kurios išties realiai gali ne tik platinti pasiutligę, bet šia mirtina liga apkrėsti ir žmogų.
Gargždų turguje – prekyba paršiukais
Tuo tarpu, kai klaipėdiečiams atimta galimybė įsigyti keturkojų turguje, kitų Žemaitijos miestų turgavietėse prekyba gyvūnais vyksta kaip vykusi. UAB „Rietavo turgus” direktorius Zigmontas Dirvonskas sakė, jog sekmadieniais į turgų suvažiuoja apie pusšimtis prekeivių gyvūnais.
„Iš automobilių prekiaujama šunimis, katėmis, triušiais. Visi prekeiviai privalo turėti gyvūnų sveikumo pažymėjimus. Veža ir iš veislynų, ir vaikai kartais atneša parduoti. Prekybai gyvuliukais yra skirta atskira teritorija, šalia prekiaujama žemės ūkio technika. Anksčiau ir paukščių turguje buvo, bet dabar neleidžia jais prekiauti dėl paukščių gripo pavojaus. Iš mūsų veterinarai nereikalauja jokios papildomos įrangos gyvuliukų turgui”,- pasakojo Z. Dirvonskas.
Rietavo turgaus direktorius stebėjosi, kad prekyba gyvūnais uždrausta Klaipėdos turguose: „Juk tie parduodami gyvūnėliai iš automobilių nepaleidžiami, kokia gali būti tarša?”
UAB „Mažeikių turgus” taip pat tebevyksta prekyba gyvūnais.
„Nedaug tų prekiautojų šuniukais ir kačiukais pas mus, po kelis tik atvyksta. Šeštadieniais į turgų atveža ir paršiukų. Prekybai skirta atskira aikštelė, prekiaujama iš automobilių. Jokių draudimų dėl prekybos gyvūnais nesulaukiame, ir karantinų taip pat, nes pas mus pasiutligė taip nepaplitusi kaip Klaipėdos krašte. Svarbiausia, ką privalo turėti prekeiviai – tai gyvūnų sveikumo pažymėjimas”,- tvirtino bendrovės vadybininkė Irena Marcinkevičienė.
Neuždrausta prekyba gyvūnais ir UAB „Gargždų turgus” prekyvietėje. Tiesa, čia niekad ir nebuvo prekiaujama šuniukais ir kačiukais. Nors šiame turguje nebeliko prekybos vištomis bei kitais naminiais paukščiais, tačiau šeštadieniais į turgų atvežami paršiukai.
„Taip, ir mes neturime reikalaujamų sąlygų prekybai gyvūnais, bet kol kas mūsų veterinarijos gydytojai geranoriškai leidžia ūkininkams prekiauti”,- teigė bendrovės kontrolierė Virginija Saukalienė.
Paršiukais prekiaujama net nuo 5 valandos ryto prie dėvėtų drabužių angaro tiesiai iš automobilių. Pasak V. Saukalienės, ūkininkai į turgų atveža maždaug po 20-30 paršiukų. Gargždiškiai ir iš kaimų į turgų suvažiavę žmonės juos perka norėdami užsiauginti.
„Apie 8 valandą ryto prekyba paršiukais jau būna pasibaigusi, mūsų valytojos sutvarko aikštelę šalia angaro, į kurį pradeda rinktis dėvėtų drabužių pardavėjos ir pirmieji pirkėjai”,- sakė V. Saukalienė.
Taigi, gyvename vienoje šalyje, tačiau įstatymai taikomi nevienodai. Kažkas yra teisingai pasakęs, jog visko į įstatymus nesurašysi, juos taikant konkrečiu atveju reikia ir sveika logika vadovautis. Alinai Trakimaitei iš Plungės rajono ir kitiems gyvūnų pardavėjams belieka patarti kol kas nebevažinėti į Klaipėdą, o rinktis kitus turgus, į kuriuos kelio dar neužstojo biurokratinės užtvaros.
Rima Paulikaitė