Valdininkų be pastogės palikta čigonų taboro gyventoja nebesitiki sulaukti pavasario.
Tapo visiška invalide
„Ateinančios žiemos turbūt neištverssiu, šioje palapinėje ir mirsiu”, – „Ekstra žinioms” vakar skundėsi Vilniaus čigonų tabore gyvenanti Vanda Bagdanavičiūtė.
Tai, kaip ji leidžia dienas ir naktis, gyvenimu sunkiai pavadinsi. Vilniaus savivaldybės valdininkams pernai sumanius nuversti čigonų lūšnas, moteris liko ir be pastogės, ir be jokio turto.
Metus V.Bagdanavičiūtė glaudėsi iš lentgalių ir polietileno suręstoje palapinėje. Ji visiškai išseko, pašlijo sveikata. 64 metų moteris dabar skundžiasi, kad mirtis nebetoli.
Skirtingai nei kiti čigonai, V.Bagdanavičiūtė apimta pesimizmo. „Skauda ir čia, ir čia. Per metus tapau visiška invalide”, – dejavo moteris.
Rengiasi daug megztinių
V.Bagdanavičiūtė sutiko parodyti savo būstą. Praskleidusi polietileną ji nuvaro šunis, kurie miegojo ant lovos.
„Štai čia ir miegu. Šalta? Taip, žinoma, kad šalta. Naktimis drebu iš šalčio”, – prisipažino V.Bagdanavičiūtė.
Be lovos, palapinėje vos keli daiktai. Visa kita manta pražuvo per valdininkų surengtą lūšnų griovimo akciją.
Kartu su lentgaliais darbininkai išvežė ir visą čigonės užgyventą turtą.
Čia pat, prie palapinės, čigonė ant lauko krosnelės gaminasi ir maistą. Moteris artimųjų Vilniuje neturi, tėvai seniai mirę.
Prieš eidama gulti ji apsirengia mažiausiai tris megztinius, apsivelka paltą. Taip ir miega.
„Daug čia visokių delegacijų buvo, žadėjo man ir kambarį parūpinti, ir pinigus už sunaikintus daiktus grąžinti. Tačiau kol kas viskas lieka tik pažadai”, – skundėsi čigonų taboro gyventoja.
V.Bagdanavičiūtės troba buvo pirmoji, kurią valdininkų nurodymu darbininkai nuvertė per praėjusiais metais tabore surengtą akciją.
Kuo ji užkliuvo?
Moteris niekada neužsiiminėjo kvaišalų prekyba, tačiau jos lūšna buvo pastatyta nelegaliai ir niekas neįspėjo, kad prieš V.Bagdanavičiūtę bus imtasi drastiškų priemonių.
Valdžia pažeidė įstatymus
Taboro lūšnos buvo praretintos praėjusių metų gruodžio 2–3 dienomis. Ši sostinės valdininkų sumanyta akcija nuskambėjo itin plačiai.
Kai po kelių mostų ekskavatoriaus kaušu nuvirto pirmoji lūšna, taboras ėmė dūgzti. Tvarką prižiūrėjusiam policininkų būriui net ausys raitėsi nuo jiems siunčiamų prakeiksmų ir keiksmažodžių. Kliuvo ir Artūrui Zuokui. Jis buvo vadinamas vienu naminiu gyvūnu.
Po šios akcijos Seimo kontrolierė Vilija Pilipavičienė konstatavo, kad griaudama čigonų būstus Vilniaus savivaldybė nesilaikė įstatymų ir pažeidė taboro gyventojų teises.
Anot kontrolierės, savivaldybės pareigūnai pažeidė Konstituciją, Statybos įstatymą ir tarptautines teisės normas. Valdininkai privalėjo gauti iš miesto vyriausiojo architekto ar kito specialisto išvadas, kad statinius griauti būtina, ir apie tai informuoti savininkus. Pati savivaldybė nugriauti pastatų be teismo sprendimo neturi teisės.
V.Pilipavičienės žodžiais, dabar vienintelis kelias, likęs čigonams, yra mėginti teisme prisiteisti moralinę žalą, nes įrodyti, kad jie patyrė materialinės žalos, būtų labai sunku.
Tuo tarpu čigonai niekaip negali apsispręsti. Iš pradžių pareiškę, kad jie patyrė 200 tūkstančių litų nuostolį, vėliau jie patikslino, kad žala siekia 2,2 milijono litų.
Mero žodžiai – nerealūs
Vilniaus meras A.Zuokas sakė nejaučiąs savo kaltės, kad tabore buvo nugriauti keli nelegaliai pastatyti čigonų būstai.
A.Zuokas čigonams negailestingas. Pasak Vilniaus mero, ateityje planuojama tabore nugriauti visus nelegalius namus, o jo gyventojus iškeldinti kitur.
Tačiau A.Zuoko žodžiai prasilenkia su realybe. Kol kas savivaldybė iš taboro į normalų 40 kvadratinių metrų butą sugebėjo iškelti tik vieną šeimą, kurioje auga keturi vaikai.
Pasak savivaldybės energetikos ir būsto skyriaus vedėjo Kęstučio Karoso, skiriamų butų eilėje laukia per tūkstantį vilniečių. Kai kurie jų būsto negauna daugiau nei dešimtmetį. Todėl taboro gyventojai negali tikėtis, kad jiems savivaldybė butus skirs artimiausiu metu. Čigonai atsidurs eilės pabaigoje.
K.Karosas net nedrįso prognozuoti, kiek čigonams gali tekti laukti būstų.
„Ekstra žinios”