Pajūrio savivaldybės galvoja ir apie bendrą miestų tinklą

Vakar Baltijos jūroje, Karinių jūrų pajėgų laive „Kuršis”, buvo pasirašyta keturių – Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų ir Klaipėdos rajono – savivaldybių bendradarbiavimo sutartis. Jos tikslas – parengti ir įgyvendinti šio regiono plėtros strategiją – „Quattro”.

Sutartyje numatoma kur kas glaudžiau ir, svarbiausia, kryptingiau nei iki šiol bendradarbiauti tiek ekonomikos ir paslaugų, tiek turizmo ir kultūros plėtros srityse, kurti bendrus projektus, o ateityje – gal net bendrą miestų tinklą.

Bendradarbiavimo sutartį pasirašę merai visi kaip vienas teigė, kad keturias Vakarų Lietuvos savivaldybes telkti jėgas verčia gyvenimo realijos, išaugusi konkurencija tarp atskirų šalies regionų.

Sutartyje akcentuojama, kad pastaruoju metu itin paspartėję urbanizacijos procesai natūraliai skatina miestus skiriančių ribų nykimą bei vis didesnį jų suartėjimą. Tačiau tai nereiškia, kad lygiai taip pat sparčiai gerėja regiono infrastruktūros kokybė. Nerimą kelia ir gana vangi vienos iš pagrindinių Pamario krašto verslo šakų – turizmo – plėtra.

Šiame kontekste, rašoma dokumente, iškyla būtinybė savivaldybėms glaudžiau derinti savo veiksmus, kurti ir įgyvendinti įvairius projektus, kurių tikslas – padidinti šio krašto konkurencingumą tiek Lietuvoje, tiek visame Baltijos regione.

Sutarties projekte išskirtos kelios svarbiausios bendros veiklos kryptys.

Transporto srityje planuojama ištirti galimybes palei Baltijos jūra nutiesti tramvajaus liniją, skatinti vidaus vandenų ir jūrinį turizmą, sukurti šiuolaikiškų prieplaukų ir uostelių tinklą, parengti turistinių ir iškylų laivų maršrutus ir pritraukti privačias kompanijas šiems maršrutams eksploatuoti.

Plėtojant poilsio infrastruktūrą kaip vienas iš prioritetų išskiriama naujų kempingų statyba, taip pat akcentuojama būtinybė sukurti unifikuotą paplūdimių tvarkymo ir ženklinimo sistemą, suderinti aptarnavimo objektų ir pramogų kompleksų išdėstymo schemą.

Kultūrinio bendradarbiavimo tikslas – derinti ir koordinuoti bendrą kultūrinių renginių kalendorių, skatinti naujų kultūros koncepcijų, naujų tradicijų bei renginių atsiradimą. Savo stipriosiomis pusėmis ir įnašu kiekviena šalis papildys viena kitos pozicijas kultūrinio turizmo rinkoje. Siekdamos didesnio muziejų lankomumo, šalys skatins muziejų bendradarbiavimą, kurdamos lankytojo bendro bilieto sistemą.

Pasak uostamiesčio vadovo R. Taraškevičiaus, pasirašydami sutartį jis ir jo kolegos žengė viso labo pirmą žingsnį. „Dabar svarbiausia, – sakė R. Taraškevičius, – pasirūpinti, kad ji neatgultų stalčiuje. Jei mums pavyks įgyvendinti visa, kas joje numatyta, gyvenimas Vakarų Lietuvoje iš esmės pagerės, ir žmonės netruks tai pajusti.”

Vilija Šilinienė

„Vakarų ekspresas”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.