Skandalingoje Klaipėdos trampinių laivų bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė” privatizavimo istorijoje aiškėja naujų faktų.
Vakar pranešta, esą specialiųjų tarnybų pažyma, kuria remiantis iš privatizavimo konkurso buvo pašalinta geriausią pasiūlymą pateikusi Danijos bendrovė „Trident Marine”, buvo parengta pagal pačios laivininkystės bendrovės suteiktą informaciją.
Duomenis Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikusios „Lietuvos jūrų laivininkystės” vadovas Vytautas Vismantas kartu su konsultacijų bendrove „Prime Investment” bei prekybos įmone „Sanitex” buvo sudaręs konsorciumą, kuris taip pat dalyvavo privatizavimo konkurse.
V. Vismantas tvirtina, kad jis atsakė tik į konkrečius Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktus klausimus ir teigė nemanąs, kad jo pateikti atsakymai turėjo lemiamos reikšmės.
Duomenys apie skolas
„Trident Marine”, priklausančią „Unisea Shipping Group”, Valstybės turto fondo (VTF) viešojo konkurso komisija iš „Lietuvos jūrų laivininkystės” (LJL) privatizavimo konkurso kaip finansiškai nepatikimą pašalino dar 2003 metais. Toks sprendimas buvo pagrįstas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateikta riboto naudojimo pažyma. Danams apskundus VTF komisijos sprendimą, minėtoji pažyma vėliau teismuose buvo išslaptinta.
Anot informacinės agentūros BNS, šioje pažymoje nurodoma, kad ji sudaryta remiantis informacija, kurią 2003 metų birželio mėnesį pateikė LJL.
STT pažymoje nurodoma, kad „Unisea Shipping” dvejus metus (1995-1997 metais) valdė „Victoria Shipping”, kuri už dviejų laivų nuomą tuometinei trampinių laivų ir keltų bendrovei LISCO liko skolinga 272,59 tūkst. JAV dolerių (apie 777 tūkst. litų dabartiniu kursu). Be duomenų apie buvusius „Victoria Shipping” ir LISCO verslo ryšius, daugiau jokios informacijos apie „Trident Marine” STT pažymoje nėra pateikta.
2001 metų viduryje LISCO buvo reorganizuota – keltų verslą privatizavimo Danijos DFDS, o atskirta trampinių laivų verslo įmonė LJL liko valstybei.
„Nieko neišgalvojau”
LJL vadovas V. Vismantas „Vakarų ekspresui” vakar patvirtino suteikęs duomenų STT apie „Unisea Shipping”. Jis tvirtino jokios iniciatyvos nerodęs, esą klausimus LJL atsiuntė STT.
„Su tais berniukais nepajuokausi. STT pateikti klausimai buvo labai konkretūs ir negalėjome prirašyti savo pasvarstymų ar asmeninės nuomonės. Nieko mes nesugalvojome, ten parašyti vien faktai. Juolab nemanau, kad pažyma buvo parengta vadovaujantis vien mūsų bendrovės pateiktais duomenimis, nes tai susiję su labai sudėtingais dalykais”, – sakė V. Vismantas.
Anot pašnekovo, faktas, kad jo sudarytas konsorciumas dalyvavo LJL privatizavimo konkurse, nebuvo jokia paslaptis, tad STT prieš kreipdamasi dėl informacijos turėjo tai žinoti.
V. Vismanto teigimu, „Unisea Shiping” atstovai jį atakuoja prašymais ir bando moraliai paveikti, kad jiems būtų parodytas LJL parengtas raštas, skirtas STT.
„To tikrai daryti nesiruošiu”, – teigė LJL vadovas.
STT problemų nemato
„Buvo pateikti tik faktai. Galutinį sprendimą priėmė VTF. Jo teisingumą patvirtino Aukščiausiasis Teismas, tad daugiau čia nėra ką komentuoti”, – apie STT sprendimą pasiremti LJL pateiktais duomenimis sakė laikinai šios tarnybos atstovės spaudai pareigas einanti Ramunė Paukštienė.
„Trident Marine” interesus ginančios viešųjų ryšių kompanijos atstovai teigia, jog bendrovė yra nustebusi dėl Lietuvos pareigūnų veiksmų, mat dar gegužės pabaigoje su prašymu pradėti tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba buvo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą bei STT, tačiau jokios reakcijos nesulaukta iki šiol.
„Yra pagrindo manyti, kad VTF bendradarbiavo su LJL vadovybe, taip pat dalyvavusia privatizavime, siekiant užkirsti kelią mūsų bendrovei, pasiūliusiai didžiausią kainą įsigyti LJL”, – anksčiau yra sakęs „Trident Marine” valdančios „Unisea Shipping Group” direktorius Jesperas Nilsenas.
Nori pinigų
„Trident Marine” už kontrolinį 66,66 proc. LJL akcijų paketą buvo pasiūliusi didžiausią 33 mln. litų kainą.
Anksčiau, remiantis neoficialiais duomenimis, buvo skelbta, kad V. Vismanto, „Sanitex” bei „Prime Investment” konsorciumas už akcijas siūlė minimalią 20,09 mln. litų kainą. Kitas konkurso dalyvis – Danijos bendrovės „Rederiet Fabricius” ir Norvegijos įmonės „Continental Ship Management” konsorciumas – už LJL akcijas siūlė 22,1 mln. litų.
„Trident Marine” dėl pašalinimo iš konkurso pralaimėjus teismus Lietuvoje, dar yra pateikusi 19,413 mln. Danijos kronų (apie 9 mln. litų) ieškinį Vyriausybei, o JAV Vašingtono investicinių ginčų sprendimo centre ketina reikalauti apie 50 mln. JAV dolerių (apie 142,5 mln. litų) kompensacijos.
Vyriausybė pernai rudenį nutraukė LJL privatizavimą, motyvuodama būtinybe 10 proc. įmonės akcijų skirti kompensacijoms už negrąžintą nekilnojamąjį turtą. Likusį valstybei priklausantį 56,66 proc. laivininkystės akcijų paketą iš VTF perima Susisiekimo ministerija ir sieks padidinti įmonės vertę iki kito privatizavimo.
Martynas Vainorius
„Vakarų ekspresas”