Kauno dramos teatre vakar šurmuliavo neįprasto renginio dalyviai – iš įvairių miestų bei rajonų atvykę neįgaliųjų meno kolektyvų atlikėjai. Jie dalyvavo vokalinių ansamblių šventėje-konkurse „Dainuojanti santaka”, kuris Kauno krašto neįgaliųjų sąjungos iniciatyva buvo surengtas penktą kartą. Nors ne vienas dalyvis scenoje buvo pasirėmęs lazdele ar net sėdėjo vežimėlyje, geros nuotaikos niekam netrūko.
Geroji renginio fėja
Kauno krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė ir šventės organizatorė Jolanta Beresnevičienė renginyje buvo turbūt pats populiariausias žmogus. Dalyviai, žiuri nariai, vadindami moterį vardu, derino su ja visus organizacinius klausimus, klausė nuomonės dėl apdovanojimų, sveikinimų, pasirodymo trukmės. Ponia Jolanta, nors ir besiramsčiuodama ramentais, visur spėjo, sugebėjo visiems patarti. Antrokė dukrelė Birutė, atlydėjusi mamą šventėn, buvo šalia ir, atrodo, dėl renginio sėkmės jaudinosi nė kiek ne mažiau.
Renginio vedėjai, pakvietę J.Beresnevičienę į sceną pradėti konkursą, pavadino moterį gerąja fėja. Apipilta gėlėmis konkurso organizatorė dėkojo visiems dalyviams, atvykusiems iš tolimiausių Lietuvos kampelių. O norinčiųjų pasivaržyti buvo nemažai: net 22 kolektyvai, daugiau kaip 300 atlikėjų. Tradiciniu renginiu norėta aktyvinti neįgaliųjų atlikėjų kamerinio vokalinio žanro ir dainininkų mėgėjų veiklą, išrinkti ir paskatinti geriausius Lietuvos neįgaliųjų ansamblius. Tarp dalyvių buvo ir dvi kaimo kapelos: gausybės plojimų sulaukę Kalvarijos pensionato ir Šilutės kolektyvo „Delta” muzikantai bei dainininkai.
Daina nuveja širdgėlą
„Dramos teatrą šiemet pasirinkome neatsitiktinai. Jo erdvė nuteikia kūrybai, susikaupimui”, – sakė J.Beresnevičienė. Dalyviams buvo perskaitytas Kauno savivaldybės (ji buvo renginio globėja) vadovų sveikinimas, pažadėta miesto biudžete negailėti lėšų neįgaliųjų poreikiams.
Pasirodymo laukusios Kauno krašto neįgaliųjų sporto klubo moterų vokalinio ansamblio „Santaka” dalyvės klausėsi paskutinių vadovo Broniaus Kamarausko pamokymų. Keturios dainininkės sėdėjo invalido vežimėliuose. „Ansamblyje dainuoju jau septyneri metai. Repeticijose atsigauna širdis, pamirštu visas negandas, – pasakojo Milda Intienė. – Dainuodamos, bendraudamos geriau viena kitą pažįstame, atsigauname dvasiškai”. Moteris, iš invalido vežimėlio neišlipanti po patirtos traumos, sakė: ansamblio dalyvės daug koncertuoja, įvairiuose konkursuose yra laimėjusios nemažai apdovanojimų.
Ona Pabiržienė, iškentusi vieną širdies ir dvi stuburo operacijas, prisipažino, jog kartais būna sunku, bet optimizmo nepraranda. Gražinai Lekavičienei, ansamblyje dainuojančiai nuo pirmosios jo gyvavimo dienos, labiausiai norėjosi ne laimėti, bet pasirodyti. „Kiekviena mūsų dainininkė – lyg atversta knyga. Likimai sudėtingi, bet tvirtybės iš jų reikia pasimokyti”, – gyrė moteris „Santakos” klubo pirmininkė Irena Sadauskienė.
Kūrybingiausi – kauniečiai ir panevėžiečiai
„Dainuokite ir scenoje taip, tad bus šaunu”, – drąsino ansamblių dalyvius Alytaus miesto „Gajos” kolektyvo vadovė Birutė Serbentienė, kartu su dainininkais prieš pasirodymą repetavusi teatro fojė. Vadovė į konkursą buvo atsivežusi du ansamblius: be „Gajos”, savo eilės scenoje laukė ir „Dzūkija” – kolektyvas, jau kartą pelnęs respublikinio konkurso laurus.
Lazdijų ansamblio „Atjauta” dainininkės Antanina Bandzienė ir Irena Marcinauskienė pasakojo, jog šiam konkursui rengėsi atsakingai, nes jubiliejiniame renginyje norėjosi pasirodyti kuo geriau. „Dainuoti mėgstame, koks gi dzūkas be dainos”, – juokavo prieš pasirodymą moterys.
Vertinimo komisija, vadovaujama Lietuvos chorų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkės Leokadijos Januškienės, kūrybingiausiais pripažino Kauno aklųjų ir silpnaregių centro moterų ansamblį ir Panevėžio krašto ansamblį „Šarma”. Nugalėtojams ir prizininkams įteikta daug rėmėjų prizų.
Aldona Kibirkštienė