Aukštųjų mokyklų bendrabučių gyventojų daiktai ne visada saugūs. Kaimynais ar draugais per daug pasitikinčių ir kambario duris užsirakinti pamirštančių jaunuolių mobilieji telefonai, papuošalai, kosmetikai drabužiai bei kiti vertingi daiktai tampa lengvu grobiu nesąžiningiems bendrabučių lankytojams.
Vagia ir svetimi, ir savi
Kai kurių šalies aukštųjų mokyklų bendrabučių gyventojai jaučiasi nesaugūs. Jie vis dažniau bijo būti apvogti.
Iš kitų miestų į Vilnių, Kauną, Klaipėdą studijuoti atvykstantys jauni žmonės neretai į bendrabučio kambarėlį atsiveža ir „visą savo gyvenimą”. Dviviečiuose, triviečiuose kambarėliuose atsiranda vietos ne tik iš po tėvų sparnelio ištrūkusių studentų buitį palengvinantiems šaldytuvui, elektriniam virduliui ar mikrobangų krosnelei. Dažnas gerai besimokantis, studijas su darbu derinantis jaunuolis susitaupo ir brangiam mobiliajam telefonui ar nešiojamam kompiuteriui, leidžiančiam referatus ar kursinį darbą rašyti bet kuriuo paros metu. Šie vertingi daiktai neretai tampa kukliau gyvenančių bendrabučio kaimynų ar pasipelnyti siekiančių bičiulių pavydo objektu.
Vieno Kauno universiteto studentai prabilo apie vagystes bendrabučiuose. Jaunuoliai skundžiasi, kad jiems miegant, nuėjus į tualetą, dušą, į kambarį netrukdomi užeina jų kaimynai, rečiau – ne bendrabučio gyventojai. Po tokių apsilankymų dingsta mobilieji telefonai, smulki buitinė technika, brangios kūno priežiūros priemonės ir net drabužiai.
Neteko telefonų
Klaipėdos universiteto studentų sąjungos socialinių reikalų koordinatoriaus, Taikos pr. 30 esančio bendrabučio pirmininko Dariaus Rekio teigimu, panašių vagysčių būta ir uostamiestyje. Tačiau dėl jų dažniausiai kalti patys vertingų daiktų šeimininkai.
Pernai apvogtos buvo kelios pirmakursės studentės. Merginos iš įpročio paliko neužrakintas kambario duris ir nuėjo į virtuvę pasišildyti maisto. Grįžusios nerado piniginių bei mobiliųjų telefonų.
„Dažniausiai studentai patys per menkai saugo savo daiktus, neužsirakina kambarių. Ypač pirmakursiai. Tik pagyvenę kurį laiką bendrabutyje arba „nudegę” tampa atsargesni. Abejoju, kad vagia savi. Svetimi vertingi daiktai labiau rūpi nesąžiningiems svečiams”, – įsitikinęs D. Rekis.
Patenka pro langą
D. Rekio žiniomis, šiemet vagysčių Klaipėdos universiteto bendrabučiuose nebuvo. Vaikinas mano, kad taip yra dėl to, kad dabar geriau organizuotas budėtojų darbas. Be to, tvarką bendrabučiuose užtikrina ir saugos tarnyba.
Kiekvienas norintis patekti į bendrabutį žmogus privalo pasisakyti, pas ką atėjęs, ir budėtojui palikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą.
Pagal bendrabučiuose galiojančias taisykles lankytojus galima priimti iki 23 valandos. Tačiau, anot pašnekovo, niekam ne paslaptis, kad pirmų aukštų gyventojai savo svečius neretai įleidžia pro langą. „Čia budėtojas yra bejėgis, visų langų nesukontroliuosi”, – sakė D. Rekis.
Patarė pažymėti
Kauniečiams studentams buvo pasiūlyta policijoje pažymėti vertingus daiktus, kuriais galėtų susivilioti vagys.
Anot tenykščių pareigūnų, tai telefono ar šaldytuvo nuo vagystės neapsaugotų, bet rastą daiktą būtų lengviau sugrąžinti šeimininkui. Pavyzdžiui, kone kasdien randama populiarių modelių mobiliųjų telefonų – kaip įrodysi, kad jis priklausė tau, o ne kam nors kitam?
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus viršininko Kazimiero Sinkevičiaus teigimu, tai – išties veiksminga priemonė. Tačiau, kad ji veiktų optimaliai, reikėtų vieningos, kompiuterizuotos duomenų sistemos.
Nėra bendros sistemos
Pareigūnas pasakojo, kad žymėti vertingus gyventojų daiktus – mobiliuosius telefonus, dviračius bei kitus pradėta prieš trejetą metų. Akcijų metų būrelis žmonių galėjo net išsikviesti policininką, kad nematomu žymekliu pažymėtų brangų daiktą. Tačiau didelio žmonių susidomėjimo sulaukta nebuvo.
Anot K. Sinkevičiaus, kad toks žymėjimas padėtų šeimininkui grąžinti iš jo pavogtą daiktą, reikėtų sukurti bendrą sistemą, kur būtų suvedami duomenys apie visus pažymėtus daiktus, bent respublikos mastu. Kam reikia žymėti daiktą Klaipėdoje, jeigu vagys be ypatingų rūpesčių gali bandyti jį realizuoti kitame mieste? Jį radę pareigūnai vis tiek neturėtų informacijos apie savininką. Vienodų telefonų ar televizorių Lietuvoje – šimtai. O kai kurie apvogtieji policijoje negali prisiminti net firmos pavadinimo.
Būgštaujantiems dėl savo daiktų žmonėms pareigūnas patarė viename lape surašyti visų mažesnę ar didesnę vertę turinčių daiktų identifikavimo kodus, kitus svarbius duomenis.
Julija Gural