Lietuva tik nežymiai atsilieka nuo pavojingų pasaulinių tendencijų: vadinamieji klubiniai narkotikai tampa įprasta linksmybių dalimi. Tad jau šio mėnesio pabaigoje pradedama įgyvendinti pirmąjį šalyje narkotikų vartojimo ir platinimo naktiniuose klubuose prevencijos projektą.
Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kartu su Policijos departamentu ir Šiaurės Ministrų Taryba į susitikimus ir seminarus sukvies naktinių klubų atstovus.
Anot Narkotikų kontrolės departamento atstovės ryšiams su visuomene Vilmos Janulytės, į Lietuvą atvyksiantys švedai – sėkmingai dirbančios organizacijos, kovojančios su kvaišalų platinimu ir vartojimu klubuose, atstovė bei vieno iš jų vadovas – dalysis savo patirtimi su mūsų specialistais bei klubų galvomis, padės rengti metodines rekomendacijas, kaip vykdyti narkotikų prevenciją pasilinksminimo vietose ir vakarėliuose.
Tendencija neguodžia
Ieškoti problemos sprendimo departamento specialistus paskatino pernai jų inicijuoto tyrimo „Žalingų įpročių paplitimas Lietuvoje” rezultatai, kurie patvirtino, kad naktiniai klubai tampa viena populiariausių narkotikų pasiūlos ir vartojimo vieta.
„Klubiniais” įprasta vadinti ekstazį, amfetaminą ir kt. sintetinius narkotikus. Kadangi neretai jie vartojami pramaišiui su kanapėmis, pastarosios taip pat skiriamos prie šios grupės. Beje, tokios „kompiliacijos” dar labiau didina žalą sveikatai.
Narkotikų kontrolės departamento duomenimis, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, mūsų šalies rodikliai, iliustruojantys amfetamino ir ekstazio vartojimą, yra gana žemi, tačiau prognozuojama, kad sintetinių narkotikų vartojimas Rytų Europoje, taigi ir Lietuvoje, augs.
Kol kas mūsų šalyje tiek amfetamino, tiek ekstazio paplitimas panašus – šių narkotikų bent kartą gyvenime yra bandę apie 1 proc. šalies gyventojų. Tačiau atkreipus dėmesį į pavienes amžiaus grupes, situacija pasikeičia – anot oficialios statistikos, iš 19-24 metų amžiaus asmenų minėtųjų narkotikų yra vartoję apie 4 proc.
„Neištikrinsi iki kojinių”
Naktinių klubų atstovai neslepia, kad narkotikai yra pramogų jų sienose dalis.
„Jeigu žmonės vartoja narkotikus, jų būtinai atsiras ir klubuose, ir visuose kituose vakarėliuose. Klubai – tik vienas iš narkotikų „nusėdimo” punktų ir nėra pagrindo sieti jų vartojimo su konkrečiais šokių muzikos stiliais”, – sakė vieno uostamiesčio naktinio klubo darbuotojas, nenorėjęs viešinti savo vardo ir pavardės.
Sieti klubinę veiklą su narkotikų platinimu nėra pagrindo, tikino pašnekovas: „Klubas nėra suinteresuotas, kad jame būtų pardavinėjami narkotikai – tuomet prekyba svaigiaisiais gėrimais bare yra menkesnė ir pelnas krenta.
Be to, klubo įvaizdžiui kenkia gandai apie tai, neva jame vartojami narkotikai. Tačiau ką daryti, jeigu jų galima gauti ne klube? Lankytojo neištikrinsi iki kojinių.”
Džiūgauti dėl to, kad, didėjant „klubinių” narkotikų populiarumui, mažiau vartojama heroino, per daug optimistiška. „Nėra lengvesnių ir sunkesnių narkotikų”, – primena V. Janulytė, kurios teigimu, šitokie skirstymai – labai sąlygiški ir paviršutiniški.
Linksmybių kaina
„Vakarų ekspreso” duomenimis, uostamiestyje amfetamino dozė (ketvirtis gramo) kainuoja apie 10 Lt. Ekstazio, arba „ratų”, tabletė kainuoja 10-25 Lt. Ką, sumokėję šiuos pinigus, patirsite, priklauso nuo daugybės kitokių veiksnių.
Bendra visų haliucinogeninių narkotikų poveikio ypatybė – jie įaudrina nervų sistemą. Efektas priklauso nuo žmogaus norų ir polinkių, nuo to, kur ir su kuo jis tuo metu yra. Taigi pats narkotikas nėra reikšmingiausias apsvaigimo veiksnys, o jo efekto pobūdį sunkoka nuspėti.
„Medicininis” amfetamino miltelių ir ekstazio tablečių pavidalas apgaulingas – pagal savo sudėtį tai patys negryniausi narkotikai, gaminami nelegaliose laboratorijose.
Narkotikų kontrolės departamento duomenimis, paskutiniuoju metu sintetiniai narkotikai vis dažniau gaminami pridedant kofeino ar kitų pigių medžiagų. Tad niekada negali būti tikras dėl jų šalutinių poveikių.
Tiek nuo amfetamino, tiek nuo ekstazio ilgainiui išsivysto fizinė ir psichologinė priklausomybė. Ilgalaikis šių narkotikų vartojimas sukelia depresiją, asmenybės pakitimus ir atminties praradimą. Nereikia pamiršti, kad tai gali veikti kaip uždelsto veikimo bomba ir atsiliepti sulaukus vyresnio amžiaus.
Kvaišalai veikia ir fizinę sveikatą – susilpnėja imuninė sistema. Tiems, kurių krajospūdis padidėjęs arba širdis nesveika, sintetiniai narkotikai ypač pavojingi – pavartojus jų, šiuos žmones gali ištikti širdies smūgis. Amfetamino, antidepresantų ir svaigiųjų gėrimų kokteilis gali būti mirtinas.
„Vartojimo kultūra”
Tuo metu jauni žmonės tariasi mokantys kontroliuoti save ir kliaujasi, tarkim, tokia neoficialia informacija, esą lietuviškas amfetaminas – geros kokybės, turi nedaug priemaišų.
„Auksinis jaunimas”, negeriantis alaus ant suoliukų, bet vakarėlyje pasismaginantis „ratais”, mano turįs protingą ir brandų požiūrį į svaiginimąsi ir kvaišinimąsi.
„Per šventes dauguma suaugusiųjų išgeria, bet nuo to netampama alkoholikais, ar ne taip? – retoriškai klausė 18-metis klaipėdietis studentas. – Tas pats ir su narkotikais. Kas gali nutikti nuo tabletės kas vieną dvi savaites vakarėlio proga? Vystykim narkotikų vartojimo kultūrą.
Nelegalu? Legalizuokim! Kur kas baisiau matyti, kaip 13-15 metų mažvaikiai geria arba po kiekvienos pamokos bėga traukti dūmo kaip kaminai.”
Išgirdus tokius argumentus, tikėtis, jog artimiausiu metu pavyks išugdyti visuotinę pramogavimo kultūrą ir išmokyti pasinerti į linksmybių svaigulį be papildomos stimuliacijos, atrodo utopiška.
Tiesa, visuotinis požiūris į narkotikus, kaip į įprastą pramogų atributą, nėra susiformavęs. Narkotikų kontrolės departamento duomenimis, pagrindinės priežastys, sulaikančios nuo poreikio pabandyti narkotikų, yra nesidomėjimas narkotinėmis medžiagomis, neigiamas nusistatymas prieš jų vartojimą ir neigiamo jų poveikio sveikatai suvokimas. Siekiant įtvirtinti tokį požiūrį, ieškoma paveikiausių būdų.
Valerija Lebedeva