Kai šalyje kyla skandalais, kurio decibelai už kelių savaičių prilygs vienai tokiai apkaltai, ateina laikas tvarkytis reikalus. Ir kiekvienas tvarkysis pagal užmojus ir sugedimo laipsnį.
Tarkime, Antanas Bosas su savo buvusio verslo partneriu – tokiu panelės Taraškevičiūtės (kažkur girdėti sąskambiai, ar ne?) vyru Sigitu – „pod šumok” susitvarkys reikalus Kuršių nerijoje ir pajūrio regioniniame parke. Taraškevičiūtės vyras turi problemų legalizuodamas neteisėtą detalųjį planą Nidoje, Rėzos gatvėje. A. Bosas – užstatydamas kotedžais Karklę ir pajūrio palvę.
Sąlygos susitvarkyti – idealios: niekas nieko negirdės ir neklausys. Lietuva ir vėl pasidalins į dvi nelygias dalis. Viena pusė bus prieš „Brazą ir tą jo bobą”, o kita – už. Pirmieji kovos su korupcija ir už opozicijos teises, antroji bus nupirkta ir „atidirbinės” socialdemokratams. Samprotauti ne taip, kaip skelbia Andrius Kubilius su Rasa Juknevičiene bus labai pavojinga. O jie skelbs, nes šis skandalas tai vienintelė ir išskirtinė proga susitvarkyti savo pagrindinį reikalą – prisidengti kuo nors „Mažeikių naftos” skylę reputacijoje.
Ta skylė tokia didelė, kad iš konservatorių belikęs tik kontūras. Tiesa, gana didelis, jei spęstume pagal naująją šios partijos būstinę, pro kurios langus būtų galima be žiūronų stebėti, kas atėjo, o kas praleido šv. mišias Vilniaus Arkikatedroje. Stebi tas kregždutes ant ką tik nutinkuoto fasado pačioje brangiausioje Vilniaus vietoje, ir klausi, o kas apmokėjo šitą prabangą? Nejau pagaliau paviršiun lenda naftos pinigėliai?
Kol vyksta šita naujoji apkalta, labai įtikima, kad konservatoriai ir įkurtuves atšvęs, ir nė vieno klausimo, o iš kur gi ta partinė prabanga, nesulauks.
„Iš kur, iš kur – iš tur…” – atsakys A. Kubilius. O gal ir neatsakys. Koks kieno reikalas, pagaliau?
Dar šitas laikas puikus Ūkio ministerijai. Joje kaip tik baigiasi terminas teikti paraiškas smulkiems ir vidutiniams projektams. Kaip jau visai ir ne pašnibždomis kalba ministerijos klerkai, viskas vyksta pagal scenarijų, kurį Viktoras Uspaskichas dar beministraudamas išdėstė garsiajame darbiečių partiniame susirinkime. Na tame, kuriame sakė, kad projektus, vertus finansavimo, reikia atpažinti per tarpininkus – konsultantus, kurių veidai stebėtinai panašūs į darbiečių ir kurie už tą tarpininkavimą turėtų imti iki 20 procentų paramos dydžio.
Įprastinėmis aplinkybėmis, kai žiniasklaida badauja naujienų, šitos dalybos taptų gardus kąsnelis, tačiau dabar, kai artėjama prie paties „Brazo” apkaltos, kas kreips dėmesį į tokius niekus kaip Europos Sąjungos paramos dalybos? Gal kada nors, kai ateis laikas mėginti versti V. Uspaskichą. O dabar jis reikalingas, nes jo lanksti pozicija tarp pozicijos ir opozicijos yra naudinga. Taigi dabar darbiečių rankos yra laisvos. Jų niekas nelups.
Tačiau politikoje yra ir tokių, kuriems naudingiausias yra pats procesas – t.y. A. Brazausko pastūmimas į šalį. Tai – socialliberalai, partija feniksas, turinti mažiausiai narių ir santykinai daugiausiai postų šioje valdžioje. Nedraugiškos A. Brazausko palydos į užtarnautą poilsį jiems yra dvejopai naudingos. Pirmiausia, jos atveria kelius į partijų susiliejimą ir Artūro Paulausko pretenziją į socialdemokratų lyderio vietą. Antra, A. Brazausko apkalta išlaisvins prieigas prie Valdo Adamkaus. Seimo kuluaruose jau visiškai atvirai kalbama, kad kita „apkaltų koalicijos” auka bus kaip tik jis.
Tokia įvykių eiga A. Paulauskui tiesiog ideali, ir jam puikiai sekasi ja naudotis. Viskas įvyks tarsi netyčia. Kaip ir tada, kai jis pakliuvo į prezidento postą laikinuoju
Rūta Grinevičiūtė