Akivaizdžiausiai ekonominės situacijos gerėjimą šiais ir ateinančiais metais pajus Lietuvos gyventojai: augs darbo užmokestis ir namų ūkių pajamos, didės gyventojų taupymas ir investicijos, toliau sparčiai mažės nedarbas.
Taip teigiama Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktame 16-ajame Lietuvos ekonomikos tyrime.
Algos augs dešimtadaliu
Nors bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklis išlieka vis dar aukštas, tačiau neabejotinai mažesnis nei prieš keletą metų. Pesimistiškai nuteikia rinkos dalyvių nuomonė, jog šešėlinės ekonomikos mastai auga, o mokesčių našta nelengvėja, taip pat vyrauja neigiamos nuotaikos dėl struktūrinio nedarbo ir darbuotojų kvalifikacijos trūkumo.
Tyrime daroma išvada, jog ekonomikos augimas jau pradeda išsikvėpti, nes šalyje nėra kuriami tolesnio ir ilgalaikio augimo pamatai: nevykdoma imigracijos politika, nepertvarkoma švietimo sistema, apčiuopiamai nemažinama mokesčių našta, nevykdoma griežta iždo politika.
Nors visos institucijos jau seniai kalba apie darbo užmokesčio šuolį, LLRI tyrimo dalyviai iki šiol gana santūriai vertino staigaus darbo užmokesčio kilimo galimybę. Tačiau šiame tyrime pakartotinai prognozuodami 2005 metų darbo užmokesčio augimą, rinkos dalyviai pateikė gerokai aukštesnius rodiklius. Jų nuomone, šiemet vidutinis mėnesinis darbo užmokestis padidės net 11,6 proc. (arba 122 litais) ir sudarys 1167,8 lito. Manoma, kad ateinančiais metais išsilaikys spartus darbo užmokesčio augimas – beveik dešimtadaliu – iki 1273 litų.
Lūkesčius dėl darbo užmokesčio augimo stiprina mažėjantis nedarbas ir dėl emigracijos bei švietimo sistemos plyšių stiprėjanti konkurencija dėl darbo jėgos, dėl naujų technologijų diegimo ir modernizavimo didėjantis įmonių efektyvumas ir pelningumas.
Tyrimo duomenimis, ekonomikos augimą nuolat lydėjo gerėjanti gyventojų finansinė padėtis. Rinkos dalyvių prognozėmis, vidutinės piniginės namų ūkio pajamos 2005 metais per mėnesį sudarys 2106 litus ir bus 6,4 proc. didesnės nei prieš metus. Kitais metais tikimasi 7 proc. namų ūkio pajamų augimo – iki 2252 litų.
Pajamas labiausiai didina sparčiai mažėjantis nedarbas ir darbo užmokesčio augimas, didinamos pensijos ir įvairios pašalpos ir kitos išmokos iš biudžeto. Rinkos dalyviai taip pat mano, jog namų ūkių pajamas augina ir emigracija, nes užsienyje dirbantys šeimų nariai siunčia dalį atlyginimo į Lietuvą.
Šešėlinė ekonomika nemažėja
Rinkos dalyviai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP išaugs 6,3 proc., palyginti su 6,8 proc. pernai, tačiau kitais metais šalies ūkio plėtra dar šiek tiek lėtės – tikimasi 6,1 proc. augimo. Tokios prognozės atspindi ir oficialių vidaus bei tarptautinių institucijų numatytas tendencijas.
Pasak LLRI tyrimo dalyvių, šių metų pabaigoje nedarbo lygis bus 8,6 proc., palyginti su 9,6 proc. 2004 metų pabaigoje. Manoma, kad jis ir toliau mažės iki 8 proc. ateinančių metų pabaigoje. Tyrime kartu akcentuojama, kad būtų klaidinga vienareikšmiškai džiaugtis šiais statistiniais rodikliais, nes bene pagrindinės nedarbo mažėjimo priežastys yra pesimistinės: mažėjantis nedarbo rodiklis reiškia ne tik augantį užimtumą, bet ir intensyvią emigraciją, struktūrinį nedarbą, bedarbių nenorą dirbti ir Lietuvos valdininkų ir profsąjungų nenorą įsileisti užsienio darbininkų.
Rinkos dalyvių lūkesčiai, kad šešėlinė ekonomika mažės, nepasitvirtino, netgi atvirkščiai – naujausias LLRI tyrimas rodo, kad šiemet šešėlinė ekonomika sudarys 21,4 proc. BVP, ir tai yra beveik procentu daugiau nei prognozuota prieš pusę metų. Kitais metais rinkos dalyviai tikisi šešėlinės ekonomikos dalį mažėsiant iki 20 proc.
Tyrimo dalyviai prognozuoja, kad ir eksporto, ir importo augimas šiemet išliks spartus ir sieks atitinkamai 12,9 proc. ir 12,3 proc. Ateinančiais metais eksporto ir importo augimas turėtų dar labiau paspartėti.
Tyrimas rodo, kad vartojimo prekių ir paslaugų kainos ir šiais, ir kitąmet augs sparčiau nei per ankstesnius kelerius metus – po 3,46 proc.
Prognozuojama, kad šiemet įmonių grynasis pelningumas vidutiniškai sieks 6,4 proc., palyginti su 6,2 proc. pernai.
Anot rinkos dalyvių, inovacijų procesai įmonėse nelėtėjo. Manoma, kad šiemet tyrimams ir inovacijoms vidutiniškai bus skiriama 6,4 proc. visų įmonių išlaidų, t. y. puse procento daugiau nei 2004 m. (5,9 proc.), tačiau žymiai mažiau nei 2001 m. (7,2 proc.). Panašios tendencijos turėtų išsilaikyti ir ateinančiais metais.