Apie važiavimo miesto maršrutiniu transportu kainų padidinimą prakalbę valdininkai galutinai užrūstino vežėjus. Tačiau galimas bilietų brangimas nėra pagrindinė nesantaikos tarp abiejų stovyklų priežastis – vežėjai iki šiol kovoja su ankstesniais Savivaldybės sprendimais.
Kovoje su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija jau laimėję keturis teismus, bet nesulaukę atitinkamų valdžios veiksmų, maršrutinių mikroautobusų vežėjai šio mėnesio pradžioje yra pateikę dar du ieškinius apygardos teismui su priekaištais miesto valdžiai.
Į šią istoriją jau įsitraukė ir antstoliai – ateinančių metų kovą teisėjai nagrinės, kodėl Savivaldybė nevykdo ankstesnių Klaipėdos apygardos teismo nutarčių.
Individualiųjų keleivių pervežimo paslaugas teikiančių įmonių vargų epopėja prasidėjo 2001-aisiais, kai miesto Taryba patvirtino strateginį plėtros planą, pagal kurį vieną viešojo transporto maršrutą turi aptarnauti vienas vežėjas.
Toks tikslas buvo keliamas neva norint užtikrinti vežėjų paslaugų kontrolę – iki tol maršrutinių taksi sektoriuje visus maršrutus aptarnavo per 500 individualių įmonių, tad esą jų visų sukontroliuoti buvo neįmanoma.
Savivaldybė nutarė, jog, norėdami laimėti naujus konkursus maršrutams aptarnauti, vežėjai turi jungtis į stambias įmones, t.y. vieną maršrutą gali aptarnauti tik viena įmonė.
Būtent šiai miesto valdžios vizijai ir pasipriešino kai kurie vežėjai. Jų tikinimu, 2004-ųjų gegužę Savivaldybės administracija, pasinaudodama ekonominiu spaudimu ir gąsdinimais, individualių įmonių savininkus privertė jungtis į stambius ūkinius vienetus, o taip neva buvo žlugdomas jų verslas.
Vežėjai kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą ir su Vyriausybės atstove apskrityje Kristina Vintilaite pasiekė, jog konkursas nebeįvyktų ir būtų pripažintas neteisėtu. Vis dėlto pasekmės liko: 550 įmonių susijungė į 14.
Planas – neteisėtas
Individualiosios įmonės savininkas Alfonsas Katauskas teigia, jog liko tik trys vežėjai, kurie tuomet atsisakė stoti į vieną įmonę.
„Esu vienas iš tų, kurie nepakluso Savivaldybės vizijai, iki šiol prie nieko neprisijungęs ir vis dar persekiojamas už kritiką. Buvau priverstas pasirašyti mano verslą žlugdančią sutartį, kurios priedas – tvarkaraštis – skirtas stambiam vežėjui ir nepritaikytas Katauskui, turinčiam vieną mašiną, – piktinosi 15-ąjį maršrutą aptarnaujančios įmonės savininkas. – Jei nebūčiau pasirašęs, Savivaldybė paprasčiausiai būtų atėmusi galimybę dirbti.”
Jo manymu, norint išvengti valdžios minimo chaoso, tereikėjo kiekvienam vežėjui sudaryti po tvarkaraštį.
A. Katauskas tikino nesuprantąs, kodėl žmonėms neleidžiama ramiai užsiimti verslu ir pačiam būti savininkais: „Juk žmogus gali turėti kioskelį, ar viskas turi būti „Maxima”? Savo kailiu patyriau, kad pliusų dirbant sustambintoje įmonėje nėra, o visa kita yra populizmas, savireklama.”
Tai, kad vežėjai į vieną stambią įmonę buvo suvaryti neteisėtu būdu, o Savivaldybė privalo grąžinti buvusią padėtį, t.y. formaliai grįžti į 2000-uosius metus, kai vežėjų įmonės dar nebuvo sujungtos, pripažino trys Klaipėdos apygardos teismo nutartys. Tačiau, pasak iniciatyvinės vežėjų grupės, sprendimai Savivaldybės neva iki šiol yra nevykdomi, ir taip tęsiasi daugiau nei metus.
Nutartys vykdomos
Klaipėdos miesto mero Rimanto Taraškevičiaus spalio 26 d. rašte Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui bei Vyriausybės atstovei K. Vintilaitei tokiems teiginiams prieštaraujama.
„Teismo nutartis vykdoma, tačiau tai padaryti yra gana sudėtinga, nes vežėjai leidimus ne grąžino Savivaldybei, o tarpusavio susitarimu juos perregistravo vieni kitiems. Teismas pripažino negaliojančiais tik vienos pusės prašymus ir neįpareigojo trečiųjų šalių (vežėjų, kuriems ieškovai perregistravo leidimus) grąžinti juos Savivaldybei.
Kreipėmės raštu į įmones, kad šios juos grąžintų, tačiau tam trukdo patys vežėjai, o paskui skundžiasi, kad teismo nutartis nevykdoma”, – teigiama rašte.
Mero pavaduotojas Vidmantas Plečkaitis tik iš „Vakarų ekspreso” sužinojo, kad Savivaldybei pateikti dar du maršrutinių taksi savininkų ieškiniai.
„Juk yra teisingumo principas. Kodėl A. Katauskui turi būti teikiamos išskirtinės teisės ir sudarinėjamas išskirtinis tvarkaraštis? Yra slenkantis grafikas, tad visiems sąlygos vienodos”, – akcentavo V. Plečkaitis.
Jis nesuprato, kodėl vežėjai reikalauja iš Savivaldybės grąžinti leidimus, juk pirmiausia jie patys tai turi padaryti.
Siekia monopolijos?
A. Katauskas teigia, kad vežėjui grąžinus leidimą, Savivaldybė jį išduoda tik pasirašius naują nenaudingą sutartį: „Juk yra teismo sprendimas pratęsti leidimą pagal senąją tvarką, o ne reketuoti mus.”
Pasak jo, miesto administracijoje priimtas sprendimas dėl leidimo išdavimo, keitimo ir panaikinimo tvarkos, pagal kurią trys nuobaudos atima teisę verstis toliau, sudaro sąlygas susidoroti su individualiai dirbančiais vežėjais. Pats A. Katauskas tvirtina, jog jo įmonės automobilis tikrinamas neva kur kas dažniau nei stambiųjų vežėjų.
Iniciatyvinės vežėjų grupės nario manymu, Savivaldybės planas – vienas vežėjas vienam maršrutui – turi ryškių korupcijos požymių. „Akivaizdu, kad siekiama monopolijos. Vienas vežėjas – senas geras autobusų parkas, kurios 100 procentų akcijų priklauso Savivaldybei. Čia vyksta privatizacija iš tolo – savi žmonės, savi pinigai. Amžinas biznis. O su nepaklusniaisiais susidoroti valdžia tikrai priemonių turi.”
Teismų maratonas
A. Katauskas sakė lapkričio 4 dieną vėl padavęs Savivaldybę į teismą – už neteisėtai jam paskirtą 50 Lt baudą.
„Man valdžios pateiktame tvarkaraštyje buvo įvelta akivaizdi klaida – mano įmonei vietoje patvirtintų keturių darbo dienų bei dviejų laisvų per savaitę buvo tik trys darbo ir dvi laisvos. Transporto tarnybos vadovas Saulius Gudavičius garantavo, jog bus pranešta atsakingiems pareigūnams ir leido iki patvirtinant naujus tvarkaraščius dirbti keturias dienas, nepaisant įveltos klaidos.
Vis dėlto, kai pagal klaidingą tvarkaraštį mane patikrino kontrolieriai, buvau nubaustas. Tad tiesiog buvau priverstas kreiptis į teismą ginti savo teisių”, – sakė vežėjas.
O jo kolega Alfredas Simutis lapkričio 7 d. Klaipėdos apygardos teismui pateiktame pareiškime kaltina Savivaldybę pažeidžiančio mažųjų vežėjų teises važiavimo tvarkaraščio sudarymu bei valdžios atsisakymu atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.
Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje K. Vintilaitės manymu, akivaizdu, jog smulkiųjų vežėjų teisės pertvarkant jų darbą buvo pažeistos. Ji nesiryžo spėlioti, kokių tikslų Savivaldybė tuo siekė, tačiau neabejojo, kad teismo nutartys turi būti vykdomos – t. y. pratęsiamos ankstesnės vežėjų sutartys, o ne sudaromos naujos.
„Jei miesto valdžia daugiau nei metus ignoruoja teismo sprendimus, tai byloja apie jos nekompetetingumą ir piktavališkumą”, – samprotavo K. Vintilaitė.
Ji pranešė, jog antstoliai jau kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, į kurį lapkričio 16 dieną bus pakviestos abi konfliktuojančios pusės bei svarstoma, kodėl iki šiol miesto valdžia nevykdo apygardos teismo sprendimų.
Lina Narbutaitė