„Pramogų banko“ rekonstrukcijai – antras konkursas

Nors „Pramogų banko“ rekonstrukcijos konkursui buvo pristatyti penki projektiniai pasiūlymai ir spalio 20 d. išdalintos trys paskatinamosios premijos daugiausiai komisijos balsų surinkusiems darbams, nė vienas jų nebuvo paskelbtas nugalėtoju.

Tiek konkurso užsakovai „Pramogų banko“ savininkai, tiek darbus recenzavęs architektas Saulius Plungė, tiek komisijos nariai laikėsi vieningos nuomonės – nė vienas iš pateiktų projektų iki galo neįvykdė iškeltų reikalavimų.

Norėjo reprezentacinio pastato

Konkurso komisijoje dalyvavę užsakovų atstovai Kazys Paulikas ir Inga Česnakienė sakė, jog pramogų zona užima tik pusę iš 4000 kv. m patalpų, kurių didžioji dalis yra po karo statytame pastate.

Dabar lankytojų srautas išaugo, tad atėjęs metas antrajam rekonstrukcijos etapui. Norima įsikurti laisvose patalpose, kur būta pinigų saugyklų, galvojama, kaip panaudoti vidinį buvusiojo banko kiemelį, norima išnaudoti vadinamąjį penktąjį fasadą – stogą bei arkinius rūsius. Planuojama įkurti daugiau skirtingo lygio barų, turėtų atsirasti daugiau vietos norintiems šokti, taip pat pageidaujama erdvios ir patogios konferencijų salės.

Pasak K. Pauliko, rinktis ne vieną kurį architektą ir jam užsakyti darbą, o skelbti konkursą paskatino tai, kad pastatas yra itin svarbioje miestui vietoje. Todėl norima parinkti tokį jo projektą, kuris maksimaliai atspindėtų pačią pramogų idėją, būtų originalus, tačiau ir nesudarkytų senamiesčio.

Konkurso komisijos pirmininkas architektas Edmundas Andrijauskas sakė, jog konkursui teikiamiems darbams buvo keliama keletas reikalavimų: rekonstruojant pastatą reikėjo pagerinti funkcijas, pramogų banko darbo sąlygas bei ekonomiškai pagrįsti pasiūlymus, sukurti tokią pastato idėją, kuri pritaptų prie vienos svarbiausių Klaipėdos ir jos senamiesčio vietų. Architektūrinė idėja turėjo būti novatoriška ir unikali, pačią pastato koncepciją derėjo suderinti su aplinka.

Idėjų netrūksta, trūksta išbaigtumo

Konkursui pateiktus darbus recenzavęs architektas Saulius Plungė projektus suskirstė į dvi grupes: vieni jų – artimi esančiam užstatymui, kitų autoriai drąsiai pabandė išsiskiriančius proporcijomis ir masteliais pastatus „įpaišyti“ į urbanistinę erdvę. Tačiau visiems darbams, išskyrus projektą „Va bank“, pritrūko aplinkinio užstatymo bei urbanistinės situacijos analizės, neišnagrinėtos susidarysiančios transporto bei žmonių srautų Teatro aikštėje ir Turgaus gatvėje problemos.

Projekto „Vizija“ architektūrinė idėja originali – siūlyta nugriauti visus pokarinius statinius, iš dalies atkurti buvusį banko sodelį ir pastato fasadą, naujo pastato forma ir šlaitinis stogas lyg ir pakartotų senamiesčiui būdingas linijas. Tačiau siūlymas statyti naują 24 metrų (8 aukštų namas) pastatą esąs netinkamas, o ir pats darbas neišbaigtas ir neatitinka konkurso sąlygų.

Projekto 200503 autoriai siūlė 100 procentų užstatyti sklypą, o fasado apdailai naudojamos medžiagos – vario skarda – sukurtų aliuziją į buvusį sodelį. Pastato atsiradimo galimybė išanalizuota urbanistiniu požiūriu, užstatymas formuojamas taip, kad ne darkytų, o papildytų jau esamą. Tačiau pati pastato architektūra artimesnė gyvenamajai, siūlomas gan skurdus įėjimas, tad pastatas niekuo neišsiskiria ir neatitinka pramogų banko idėjos.

Projekto „Va bank“, beje, interneto tinklalapyje www.architektams.lt surinkęs daugiausiai balsų, autoriai siekė, kad siūlomo pastato tūris ir forma nedisonuotų su esama urbanistine aplinka. Įdomi pati idėja – pastatas primena išskleistą kortų kaladę, tačiau dėl to įspūdis esąs dvejopas: tūris nesipjauna su aplinka, bet plokštumos yra pernelyg masyvios ir agresyvios. Prasta esanti siūloma laiptinė, neatsižvelgiama į „penktąjį“ fasadą – stogus ir jų sujungimus.

Itin originaliai savo darbą pristatė projekto „Neorenesanso ir postmodernizmo difuzija“ autoriai. Paminėję, jog šiuo metu esama dviejų skirtingų pastatų – postmodernistinio pramogų banko ir neorenesansinio buvusiojo banko, – jie siūlo arba griauti pokarinį statinį, arba naudoti plastinės chirurgijos metodą ir „padidinti krūtis“. Pasak recenzento, siūlomas projektas tūriu ir plastine forma išsiskiria iš esamo užstatymo bei aktyviai veikia aplinką.

Projektas 51718 atitiko konkurso sąlygas. Siūloma rekonstruojant esamą pastatą išryškinti senojo fasadus, neužmirštas ir penktasis fasadas. Suprojektuotas įspūdingas įėjimas, detali planinė struktūra. Tačiau autoriams pritrūko jėgų kitiems fasadams.

Paskatinamąsias premijas gavo projektų 200503, 51718 ir „Neorenesanso ir postmodernizmo difuzija“ autoriai.

Kvadratinių metrų architektūra

Prieš paskelbiant, jog vyks antras konkurso turas, bei apdovanojant daugiausia balsų surinkusius darbus, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos nariai bandė išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių didžiajai daliai skelbiamų konkursų nepakanka vieno turo.

Pasak architekto S. Plungės, architektų sąjungos valdybai reikėtų atidžiau rengti konkursų sąlygas. Išsakyta mintis, jog gal visi konkursai turėtų būti dviejų turų – pirmame ture rungtųsi idėjos – vizijos, antrajame gi būtų pateikiami konkretūs išbaigti projektai.

Klaipėdos vyriausiasis architektas Almantas Mureika pastebėjo, jog po šio konkurso užsakovai „gavo nulį“. Jo žodžiais, konkursuose dalyvaujantiems autoriams reikia ne tik geriau įsiskaityti į sąlygas, bet ir tartis su užsakovais, kokio pastato jie nori. A. Mureikai pritarė ir K. Paulikas su I. Česnakiene – prieš pramogų banko rekonstrukcijos konkursą su jais tarėsi tik viena architektų komanda.

Patys architektai kritikavo vieni kitus, kad pastaruoju metu daugiau paisoma užsakovo norų nei laikomasi profesinių reikalavimų bei įstatymų, o siūlomus projektus būtų galima vadinti „kvadratinių metrų architektūra“.

Livija Grajauskienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.