Registrų centro specialistai skaičiuoja mažesnius turto mokesčius, nes kainos kyla greičiau negu nustatomos skaičiavimo metodikos.
Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas surengė nekilnojamojo turto vertinimo masiniu būdu dokumentų viešą svarstymą. Nuo šių dokumentų priklausys, kokio dydžio mokesčius už komerciniams tikslams naudojamas patalpas kitąmet mokės verslininkai. Buvo eksponuojami Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų, Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų savivaldybių verčių žemėlapiai, specialistai buvo pasirengę atsakyti į verslininkų klausimus, išklausyti pastabas ir pasiūlymus. Tačiau nekilnojamojo turto savininkų ši informacija nesudomino.
Ruošiamasi naujam mokesčiui
Nuo kitų metų sausio 1 dienos įsigalioja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto įstatymas. Jis reglamentuoja nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto apmokestinimą. Nekilnojamojo turto mokestis priklausys nuo pastato (patalpų) vidutinės rinkos vertės, kuri nustatyta taikant masinio vertinimo būdą. Taigi mokesčio dydis priklausys nuo Registrų centro suskaičiuotos turto rinkos vertės.
Jeigu savininkas nesutiks su vidutine rinkos verte, pagal įstatymą numatoma galimybė atlikti individualų turto vertinimą. Tačiau už tai jau reikės mokėti. Nekilnojamojo turto vertinimą turės atlikti turto vertintojas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Kas yra masinis vertinimas
Masinis vertinimo būdas – toks vertinimo būdas, kai, naudojant bendrus metodus ir technologijas, įvertinama labai daug panašių objektų. Šiuo būdu nustatant mokestinę vertę, siekiama, kad ji atspindėtų tam tikros rūšies turto vidutinę rinkos kainą regione.
Masinis vertinimas atliekamas panaudojant Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje esančius duomenis apie turto objektų fizines savybes (pavyzdžiui, statybos metus, sienos medžiagą) ir svarbiausia – apie nekilnojamojo turto objektų kainas, įrašytas registruojamose turto pirkimo ir pardavimo sutartyse. Prireikus šie duomenys patikslinami iš savivaldybių ir nekilnojamojo turto agentūrų gauta medžiaga.
Rinkos vertė nulems mokesčio dydį
Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo Kadastro duomenų tvarkymo skyriaus vedėja Vida Labuckaitė paaiškino, kaip ir kokiu tikslu atliekamas komerciniams tikslams naudojamo turto masinis vertinimas. Anot jos, nekilnojamojo turto masinio vertinimo žemėlapiai yra tęsinys to darbo, kuris buvo pradėtas prieš trejus metus. Tai yra tada buvo sudaromi žemės verčių žemėlapiai, atliekamas žemės masinis vertinimas. Įdomu, kad žemės masinio vertinimo klausimais žmonės labiau domėjosi. „Teritorija, kur yra nekilnojamasis turtas, suskirstoma zonomis. Zonose yra panašios rūšies ir kokybės turtas. Tada atliekame rinkos kainų analizę pagal pastatų paskirtį, įvertiname, kokie faktoriai turi įtaką toms kainoms. Visus šiuos duomenis įvedame į programą ir gauname rezultatą – formulę, pagal kurią skaičiuojama nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė”, – turto masinio vertinimo subtilybes atskleidė pašnekovė.
Turto vertintojas Romas Petrauskas sakė, kad šiam darbui atlikti yra naudojama kompiuterinė programa. Analizuojant registruotus sandorius, gaunama vidutinė turto rinkos vertė.
Nuo turto vidutinės rinkos vertės priklausys mokesčio dydis. Mokesčio tarifas – 1 proc. turto mokestinės vertės.
Gali pasitaikyti klaidų
Didesnės vertės turto savininkai mokės didesnius mokesčius.
Ar yra galimybė tyčia sumažinti ar padidinti turto rinkos vertę? „Kompiuterio neapgausi”, – sakė V.Labuckaitė. Vis dėlto specialistai neatmetė tikimybės, kad neatitikimų gali pasitaikyti, kadangi, kaip minėta, vertinamas ne kiekvienas individualus pastatas, o grupė jų. Todėl, pavyzdžiui, gali būti paskaičiuota nepagrįstai didelė komercinės patalpos rinkos vertė. Tokia klaida žmogui paplonintų kišenę. Viešo svarstymo metu šie neatitikimai galėjo būti patikslinti.
Įmonės naujovių nesitiki
„Juridiniai asmenys mokėdavo nekilnojamojo turto mokestį, kuris buvo skaičiuojamas labai panašiais principais. Jie tą nekilnojamojo turto mokestį visada mokėdavo”, – sakė V.Labuckaitė. Kadangi turto vertė kasmet kinta, mokestis bus perskaičiuojamas.
Prasilenkia su realybe
„Per pastaruosius keletą metų žemės rinkos vertė kai kuriose zonose padidėjo nuo 2 iki 10 kartų. Sakyti, kad masinis vertinimas tiksliai atitiks rinkos vertę, tikrai negalime. Nors, naudojant kelių metų senumo duomenis, įvedamos pataisos, nustatyta rinkos vertė, manome, bus mažesnė už faktinę”, – sakė V.Labuckaitė.
Be abejo, šis faktas komercinės paskirties objektų savininkams yra džiugus. Tačiau valstybė dėl jo patiria nuostolių.
Aušra Lukauskienė