Septynerius metus dėl sūnaus, kuris gimė pernešiotas, sveikatos kovojanti 41 metų kaunietė ryžosi bylinėtis su medikais.
Moteris Kauno medicinos universiteto klinikų medikus kaltina dėl sutrikusio vaiko vystymosi.
„Išnešiodama ir pagimdydama savo vienintelį vaikelį 1998 metais patyriau didelį sielvartą – dėl netinkamai suteiktų bei nekokybiškų medikų paslaugų kūdikio sveikatai buvo padaryta didžiulė žala”, – ieškinyje teismui teigia Dana Baltrušytė ir prašo jai priteisti beveik 50 tūkstančių litų turtinės ir 200 tūkstančių litų neturtinės žalos.
Ieškovė taip pat reikalauja 800 tūkstančių litų sūnaus neturtinei žalai atlyginti bei siekia, kad slaugai iki jo mirties kiekvieną mėnesį gautų minimalaus mėnesio atlyginimo išmoką.
„Tikiu, kad nugalės teisingumas. Kalti medikai turėtų būti atsakingi už savo veiksmų pasekmes. Yra daug tokių vaikų, tik ne visos motinos gina jų teises”, – teigė „Lietuvos rytui” D.Baltrušytė.
Medikai, kuriems atstovauja Kauno klinikų vidaus audito tarnybos viršininkas Jonas Šurkus bei juristas Henrikas Davidavičius, savo kaltės nepripažįsta.
Kauno apygardos teismas vakar atidėjo parengiamąjį šios civilinės bylos posėdį, nes šaukimas nebuvo įteiktas vienai trečiuoju asmeniu pripažintai gydytojai.
Kūdikis gimė pernešiotas
Kūdikio besilaukiančią D.Baltrušytę nuo 1998 metų kovo 16 d. stebėjo Centro poliklinikos medikai. Asmens sveikatos istorijoje įrašyta, kad vaisius vystėsi normaliai. Buvo planuota, kad kaunietė gimdys spalio 23-iąją.
Spalio 30-ąją, jau suėjus gimdymo terminui, moteris buvo nusiųsta į klinikų nėštumo patologijos skyrių. Tačiau gydytojas Mečislovas Černiauskas gimdyvę išsiuntė atgal į namus.
Į gimdymo skyrių kaunietė buvo paguldyta tik 1998 metų lapkričio 10 dieną – praėjus, kaip ji teigia ieškinyje dėl žalos atlyginimo, 17 dienų po preliminarios gimdymo datos.
Lapkričio 11-ąją nutarta skatinti gimdymą – tą pačią dieną pasaulį išvydo D.Baltrušytės pirmagimis.
Gimdyme dalyvavusi gydytoja užfiksavo, kad vaisiaus vandenys buvo žali. Tai reiškė – kūdikis gimė pernešiotas.
Sutriko vaiko vystymasis
„Visos problemos atsirado dėl to, kad kūdikis, per ilgai buvęs motinos įsčiose, negavo reikiamo kiekio deguonies”, – apie D.Baltrušytės problemą „Lietuvos rytui” pasakojo advokatė Jolita Vilutytė.
Teisininkė teigė, kad sutrikusio vystymosi sūnaus priežiūrai motina turi skirti daug fizinių ir dvasinių jėgų, tačiau D.Baltrušytė nepaliko savo vaiko, o dabar bando apginti jo teises.
Kaunietė įsitikinusi, kad medikai padarė klaidų ir gydydami naujagimį.
Nors gydytoja, išrašydama gimdyvę iš ligoninės, nurodė, kad kūdikio būklė „visiškai patenkinama”, o rekomendacijose dėl tolesnio gydymo parašė „tolesnis kūdikio sekimas”, jau po mėnesio motina pastebėjo pirmuosius mažylio traukulius.
Vaikas vėl atsidūrė klinikose, o D.Baltrušytė patyrė dar vieną šoką.
„Darbuotojai apie sunkią berniuko sveikatos būklę pranešė labai šiurkščiai, tiesiog nurodydami, kad mano sūnus bus invalidas”, – teigė D.Baltrušytė.
Tirti – į Sankt Peterburgą
Ieškodama teisybės, kaunietė kelerius metus mynė prokuratūros slenksčius, tačiau įrodyti medikų kaltės jai nepavyko.
Mūsų šalies ekspertų žodis taip pat nebuvo palankus D.Baltrušytei, todėl ji savo sūnų patikėjo ištirti Sankt Peterburgo teismo medikams.
Buvo tiriama ir tai, ar vaiko vystymosi sutrikimas negali būti genetinė problema.
Rusų ekspertų išvadomis kaunietė remiasi ir ieškinyje teismui bei prašo šiuos medikus įtraukti į liudytojų sąrašą.
„Ji nėra turtinga, kad galėtų suinteresuoti Rusijos medikus”, – įtarimus apie galimas tendencingas išvadas atmetė D.Baltrušytės atstovė.
Sankt Peterburgo ekspertai pripažino, kad vėlyva nėščiosios hospitalizacija ir vaistai, kurie jai buvo paskirti, galėjo turėti įtakos kūdikio galvos smegenų vystymuisi.
Vėliau nebuvo iki galo įvertintas kūdikio būklės sunkumas, todėl jam neskirtas reikiamas gydymas, o motinai – rekomendacijų dėl tolesnio medikamentinio gydymo.
Jadvyga Pekarskaitė