Žemės savininkai – gudresni už prokurorus

Plungės teisėsaugininkai narplioja painią istoriją. Bandoma išsiaiškinti, kas Žemaitijos nacionaliniame parke nusausino ir sukultūrino beveik hektarą pelkės prie Ilgio ežero.

Čia buvo iškasta beveik 4 metrų pločio ir 200 metrų ilgio upė.

„Lietuvos rytas” jau rašė, kad parko darbuotojai dar rudens pradžioje buvo apstulbę, kai prie Ilgio ežero išvydo tekančią upę, kurios iki tol čia nebuvo.

Aplinkosaugininkams nepavykus išsiaiškinti, kas šeimininkauja jų prižiūrimose valdose, prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Tačiau tyrėjai nedaug pasistūmėjo. Mat sklypas, kuriame per dvi paras atsirado upė, ėjo iš vieno į kito savininko rankas. Nei buvęs, nei dabartinis šios žemės šeimininkas neprisipažįsta ką nors žinantys, kaip ir kada atsirado upė.

Įtarimus vadina šmeižtu

Nors pareigūnai tvirtina, kad įtariamasis nenustatytas ir kaltinimų nėra kam pareikšti, Plungėje jau vieša paslaptimi tapo tai, kad upę prie Ilgio ežero išsikasė plungiškis Vidmantas Jonika.

Verslininkas tokias kalbas laiko šmeižtu ir tikina su šiuo incidentu neturintis nieko bendra.

„Sakoma, kad mano pavardės neskelbia, nes bijo gauti pagaliu. Buvo toks incidentas mano tėviškėje prie Mileikos ežero. Tas 2 ha ežeras – mano. Ten iškirtau karklus, išnaikinau dilgėlynus. Niekas žalos gamtai nepripažino, nors bylinėtis reikėjo su vienu biurokratu, kuris tame sklype gavo pagaliu”, – „Lietuvos rytui” sakė V.Jonika.

Sumokėjo 20 tūkstančių litų

Nacionalinio parko darbuotojai, ne pirmą kartą susiduriantys su savavaliautojais saugotinose teritorijose, tvirtina, kad V.Jonika jau yra pagarsėjęs ir anksčiau.

Prieš kelerius metus V.Jonika sklype prie Platelių ežero iškasė tvenkinius, be derinimo ir leidimų keitė landšaftą, savaip rekreacijai pritaikė ežero pakrantės sklypą.

Kad darbai nebūtų stabdomi, verslininkas sumokėjo 20 tūkstančių litų baudą, tačiau savo planus įgyvendino.

„Sklypas prie Platelių ežero tada dar buvo kito žmogaus, jo įsigijimo dokumentai buvo tik forminami. Bet aš savanoriškai sumokėjau baudą, nes kitaip sutvarkyti jo būtų buvę neįmanoma”, – biurokratais piktinosi verslininkas.

Tuo tarpu tyrimą dėl žalos gamtai atliekantys pareigūnai įžvelgia panašų savavaliavimo braižą ir prie Platelių, ir prie Ilgio ežerų. Mat upė atsirado tuo metu, kai sklypo nuosavybės dokumentai buvo forminami.

Žemaičiai bando neatsilikti

„Jau yra gerai pramintas kelias: pirma statyti, įsirengti teritoriją, po to statybas įteisinti. Taip daroma visoje Lietuvoje, taip pasielgta ir Žemaitijos nacionaliniame parke.

Upė prie Ilgio ežero – naujausia ir originaliausia invazija į gamtą”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo nacionalinio parko darbuotojai.
Janina Vansauskienė