Dauguma architektų sovietmečiu statytų stambiaplokščių daugiabučių kokybę vertina gerai. Jie patvarūs, puikiai tinka būti deramais „rėmais” komfortabiliam interjerui.
Tačiau architektui tenka nemažai pasukti galvą, kol butas tokiame name atitiks užsakovo pageidavimus. Stilingą apstatymą reikia sukurti griežtuose nešančiųjų sienų rėmuose.
Su tokiomis problemomis, projektuodamas interjerą stambiaplokščio daugiabučio bute, susidūrė ir architektas Aleksandras Lapšinas.
Apvalaini kontūrai
Užsakovai – tėvai ir suaugusi duktė – norėjo gyventi erdviai ir ramiai, buto neužgriozdinant nereikalingais daiktais, bet neatsisakant ir šiuolaikiško komforto. Tačiau buto išplanavimas, rodos, galimybių manevrams nepaliko – beveik visos sienos buvo nešančiosios, kambariai stačiakampiai, prieškambaris, nors ir erdvus, dėl nepatogios laiptuotos konfigūracijos atrodė kvailokai. Tokioje situacijoje architektai dažnai apsiriboja tik dekoru. Tačiau A. Lapšinas savo darbe panaudojo architektūrines priemones.
Visų pirma buvo nuspręsta nugriauti vieną iš nedaugelio pertvarų – tarp holo ir svetainės. Perėjimas buvo įrėmintas arka, primenančia didžiulę spynos skylutę. Ji net tik vizualiai padidino erdvę, bet ir davė idėją, kaip apipavidalinti butą – stačius kampus pakeitė grakštūs apvalaini kontūrai.
Kadangi butas yra viršutiniame aukšte, tai turi reikšmės apskaičiuojant nešančiųjų konstrukcijų apkrovą ir leidžia jose daryti didesnes angas, tad tolimesni darbai tapo įmanomi. Užsakovams pageidaujant svetainės ir miegamojo plotai buvo padidinti prijungiant dideles lodžijas. Kad būtų galima įrengti elektrinį grindų šildymą, jas reikėjo kilstelėti, o lubas nuleisti. Išėjo nedidelis podiumas su pažemintomis lubomis virš jo – šis plotas tapo interjero leitmotyvu.
Erdves jungia loginė idėja
Kad butas būtų komfortiškas, prieškambaris taip pat buvo perdarytas. Čia architektas sukūrė drabužinę, kurioje tilpo drabužių spinta, skalbimo mašina ir daugybė lentynėlių buities reikmėms. Taip pat prieškambario sąskaita buvo padidintas ir į dušinę paverstas sanitarinis mazgas. Jį apipavidalino mėlynos ir baltos spalvos tonais. Žinoma, dėl to pats prieškambaris sumažėjo, bet jo ankstesnė forma buvo gana beprasmiška, todėl vargu ar buvo galima prieškambario plotą išnaudoti praktiškiau. Kartu ši patalpa visai neatrodė siaura, nes ją vizualiai padidino drabužinės duryse įmontuoti veidrodžiai.
Peržengus buto slenkstį atsiduriama puošnioje erdvėje: virš galvos – mėlynos lubos, kurių baltame kesone šviečia pakabinamo šviestuvo diskas, po kojomis – įstrižai išklotos pilkos spalvos dviejų atspalvių plytelės, kurias hole subtiliai pratęsia ąžuolinis parketas. O holą nuo svetainės skirianti grakščiai išlenkta arka yra tarsi moderno epochos atgarsis. Visa tai sukuria šiuolaikišką interjerą, nors ir primenantį praeitį.
Svetainėje dėmesį patraukia apskritame podiume įrengtas valgomasis. Podiumo kontūrus atkartoja pakabinamos lubos virš jo. Grakščios pusapvalės nišos sienoje funkcinė paskirtis – užmaskuoti masyvią rėmų siją. Svetainėje stovi pusapskritė didingai atrodanti sofa. Abiejų stalų – valgomojo ir žurnalinio – paviršiai, o taip pat bufetukas šventiniams indams pagaminti iš stiklo, todėl atrodo efemeriškai, nenatūraliai lengvi.
Virtuvė su svetaine tiesiogiai nesusijungia, jas skiria kapitalinė siena, tačiau šias erdves jungia loginė idėja. Architektas tai pabrėžė virtine „langelių” iš stiklo blokų po lubomis. Taip pat patalpos tarsi viena su kita dalijasi šviesa ir erdve. Virtuvėje suprojektuotas atskiras kampelis valgomajam po apskritomis, šįkart tik dekoratyviomis pakabinamomis lubomis. Čia yra ir mažesnis stiklinis stalelis, panašus į didįjį ovalųjį svetainės stalą. Kompoziciją papildo pusapvaliai, spindintys mėlyna spalva, virtuvės frontono kontūrai.
Buto dalies, jungiančios šeimininkų miegamąjį, dukters kambarį ir didelę vonią, apipavidalinimas yra toks pat, kaip ir kitų patalpų. Abiejuose miegamuosiuose dalis lubų panaudojant gipskartonį pažemintos 10 cm. Tokį sprendimą tėvų miegamajame nulėmė tai, kad buvo prijungta lodžija, o dukters kambaryje tai tik dekoratyvinis elementas. Tokiu būdu bendroje erdvėje išsiskiria kamputis poilsiui.
Tėvų kambaryje pažemintos lubos ir nedidelis podiumas apibrėžia kabinetą, kuris, atsispindėdamas sieninės spintos duryse esančiuose veidrodžiuose, atrodo itin erdvus.
Itin šviesus butas
Įspūdingai atrodo juodos ir baltos spalvų gamos – baltos grindys ir akinančiai juoda – santechnika ir sienos. Taip vonios kambaryje sukurta griežta prabanga. Tokiu pat principu įrengta ir dušinė, tik vietoj juodos čia buvo panaudota mėlyna jūros spalva.
Ypač derėtų pabrėžti interjero apšvietimą. Butas itin šviesus – kaitinimo lempos įrengtos už pakabinamų lubų, papildomam apšvietimui panaudotos halogeninės lempos, kiekviename kambaryje – originalūs šviestuvai, kai kur pakabinti specialiai jiems sukurtuose kesonuose. Svetainės ir miegamojo kambarius sujungus su lodžijomis, jų dideli, į tolį pratęsti langai pripildė patalpas natūralia šviesa. Įspūdį sustiprina šviesiais atspalviais – nuo saulės spalvos hole ir svetainėje iki švelniai violetinės miegamajame – nudažytos sienos.
Butas atrodo subtiliai santūrus ir labai vientisas. Visi interjero elementai labai dera prie bendro elegantiško ansamblio, neatrodo atsitiktiniai, neerzina. Jie vienaip ar kitaip yra tarpusavyje susieti – pagrindinė arka su niša svetainėje, stiklinai stalai svetainėje su apvaliu staliuku virtuvėje, dušinės ir vonios kambario apipavidalinimai ir kt.
Butas iš tikrųjų gavosi patogus, ramus ir funkcionalus. Jame užtektinai tiek pagalbinių patalpų, tiek poilsio, darbo ir bendravimo vietų. Galiausiai visa erdvė persmelkta veikiau švelnia apskritimo energetika nei stačiakampio įtampa. O juk iš pradžių būtent griežto išplanavimo stačiakampiškumas atrodė visiškai neįveikiamas.
Rima Bruzgulytė