Paneigimas: Žemė dulkėmis nepavirs

Iš praėjusio šeštadienio numerio daugiausiai skaitytojų atsiliepimų sulaukė žinutė „Žemė pavirs dulkėmis?”. Ši žinutė buvo išversta iš leidinio „Weekly World News” (www.weeklyworldnews.com) ir išspausdinta 13-ajame puslapyje „Keistas pasaulis”. Pasaulis išties keistas, nes sulaukėme raginimų šią informaciją paneigti, kadangi perspausdinome ją… nepatikrinę.

Brangūs skaitytojai, jeigu ši informacija būtų „patikrinta” (įrodyta), ji būtų atsidūrusi pirmajame laikraščio puslapyje. Nenorėjome laukti, kol ji pasitvirtins, net tuomet nebebūtų kam apie tai parašyti… Trumpai tariant, kuo tolesnis šeštadienio laikraščio puslapis, tuo labiau reiktų atsipalaiduoti… O ne atvirkščiai.

Ne-są-mo-nė!

Sulaukėme ne tik arti 300 komentarų internete, bet ir gavome pasipiktinusio Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studento Irmanto Kakaro laišką. Susiekėme su gerbiamu Irmantu ir pasikalbėjome.

Gerbiamas Irmantai, kodėl jūs taip susijaudinote?

Aš manau, kad neverta remtis leidinio „Weekly World News” neaišku kur pagautu gandu, kuriame nebuvo beveik nė vieno teisingo fakto. Nemanau, jog iš tiesų buvo kalbėtasi su straipsnyje minimu garsiu fiziku S. Hovkinu, kuris tikrai neskleistų tokių absurdiškų dalykų.

Kas jums pasirodė absurdiška?

Teiginys apie dulkių debesį, atsiradusį iš juodosios skylės, ir „rūgštinį rūką” yra nesąmonė. Tokio apskritai kosmose būti negali, juo labiau – kad viską šluotų savo kelyje. Dar didesnė nesąmonė yra tai, kad darinys, esąs 28 000 šviesmečių atstumu nuo mūsų planetos, pas mus atskries už devynerių metų. Einšteino reliatyvumo teorija sako, kad negali būti nieko greitesnio už šviesos greitį, tai elementaru, o jeigu tas debesis tikrai būtų už 28 000 šviesmečių, tai pas mus atskristi turėtų tik per 28 000 metų.

Ar gali būti, kad astronomai vis dėlto kažką pastebėjo?

Tarpžvaigždinėje erdvėje yra visokiausių dulkių, debesų ir panašiai, vadinamų ūkais, bet dėl jų tolumo mes netgi negalime matyti, kaip jie juda. Galbūt galima po šimto metų sakyti, kad kažkiek pasikeitė kurio ūko debesio forma, padėtis. Tie ūkai, dulkių debesys tiesiog sklaidosi į šalis, jų greitis yra milžiniškas; šimtai tūkstančių km per sekundę, bet tai vis tiek nėra pastebima iš tokio nuotolio, kaip mes esame nuo jų.

Vadinasi, mes negalime žinoti, kada.

Skelbiama bloga žinia apie visišką mūsų Saulės sistemos išnykimo neišvengiamybę mus turėtų suneraminti po 15 milijardų metų. Tuomet, kai Saulės evoliucija eis į pabaigą, ji pradės gesti. Pirmiausia ji išsipūs, paskui nusimes visus išorinius sluoksnius ir taps planeta nykštuke, arba jos išvis neliks, bet tikrai kada nors nustos šviesti, nes paprasčiausiai nebeužteks energijos. Bet tai ištiks tikrai ne dėl aplinkinių padarinių, kaip, pavyzdžiui, dulkių debesys.

O „Weekly World News” informacija apie tai, neva mokslininkai ketina paleisti kosminį laivą į Andromedos galaktiką, esančią už 2,1 mln šviesmečių nuo Žemės, idant išgelbėtų Žemę ar bent jos dalį, – absurdiška dėl to, kad ši galaktika yra dar toliau, negu šis debesis. Tiesiog į Andromedos galaktiką kol kas neįmanoma nuskristi jokiam laivui, nes už Saulės sistemos ribų, ko gero, per visą žmonijos istoriją yra paleistas tik vienas laivas – pionierius, paleistas apie 6-ąjį dešimtmetį.

Iš straipsnyje minimos juodosios skylės taip pat jokie signalai beveik niekada nesklinda, išskyrus kažkokius spindulius iš jos kraštų. Dulkių debesiui atsklisti iš juodosios skylės kraštų neįmanoma dėl to, jog jeigu į vadinamąją mirties zoną patenka net šviesos spindulys, jis užlinksta ir krenta į tą juodąją skylę. Iš jos gravitacinio lauko išeiti jokiam objektui neįmanoma.

Vadinasi, tokia situacija, kokia aprašyta „Weekly World News”, apskritai neįmanoma?

Jeigu kosmose būtų atsitikę kas nors panašaus, tai būtų taip sukrėtę mokslo pasaulį, jog informaciją apie tai gautume ne iš tokio leidinio.

Manote, jie viską išsigalvojo?

Įtikinamiausia versija, jog galbūt kažkas kažkur pajuokavo. Kažkas patikėjo, ir gandas pasklido.

Ką pasakytumėte „Vakarų ekspreso” skaitytojams, kurie išsigando, jog Žemė pavirs dulkėmis?

Reikia atsargiau vertinti bet kokią informaciją, ypač žmonėms, kurie prastai išmoko fizikos ir astronomijos pamokas mokykloje.

I. Žiemytė