Klebono mostą vieni peikia, kiti giria

Rekonstruoti Biržų Švento Jono Krikštytojo bažnyčią pasiryžęs klebonas Dalius Tubys užsitraukė kai kurių parapijiečių nemalonę.

Į „Panevėžio ryto“ redakciją paskambinę žmonės skundėsi, esą dvasininkas savavališkai nugriovė prie kairiosios kolonos pritvirtintą medinę sakyklą.

„Biržuose kunigauja vos penkeri metai, o jau pridarė eibių“, – piktinosi skambinusieji.

„Panevėžio rytas“ išsiaiškino, kad sakykla iš tiesų buvo nugriauta be Kultūros paveldo departamento leidimo.

Jį buvo privalu gauti, nes ši mūrinė bažnyčia, pastatyta 1861 metais, yra įtraukta į valstybės saugomų objektų sąrašą.

Biržų parapijos klebonas D.Tubys „Panevėžio rytui“ tvirtino medinę sakyklą nugriovęs prieš porą savaičių, remdamasis architektų rekomendacijomis.

Tarpukariu pastatyta sakykla esą nesiderino prie bendros bažnyčios stilistikos.

Be to, vedant šildymą ir pakėlus grindis, klauptuose sėdinčių žmonių galvos rėmėsi į sakyklos apačią.

Iš šios sakyklos kunigai pamokslų nebesakė jau seniai. Anot D.Tubio, jis Biržuose kunigauja beveik penkerius metus ir į ją nė karto nebuvo užlipęs.

Pamokslai yra sakomi nuo presbiterijos – pakylos, ant kurios stovi altorius.

Klebono teigimu, visi rekonstrukcijos darbai daromi legaliai – neliečiami valstybės saugomi objektai – dailės kūriniai, autentiška mūrinė sakykla, esanti dešinėje altoriaus pusėje.

Tačiau Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio vyriausioji specialistė Birutė Beresnevičienė teigė ką kitą.

Pasak jos, nors medinė sakykla nėra įtraukta į valstybės saugomus bažnyčios objektus, leidimo jai nugriauti vis dėlto reikėjo.

Specialistė sakė, kad leidimas buvo išduotas tik grindų rekonstrukcijai, o sakyklai nebuvo prašytas.

Piktinasi ne visi

Bažnyčioje nebelikus įprastos interjero detalės, tuo pasipiktino nemažai parapijiečių. Jie stebėjosi, kaip galima nugriauti sakyklą – tai esą vos ne bažnyčios išniekinimas.

„Dar mano tėvai klausydavosi kunigo pamokslų iš tos sakyklos. Taip buvo įprasta daugelį metų, keista, kad dabar ji užkliuvo“, – piktinosi bažnyčioje sutiktas pagyvenęs vyriškis.

Jo teigimu, pamokslai iš sakyklos galėtų būti sakomi nors per didžiąsias katalikų šventes – šventas Kalėdas ar Velykas, nes taip daug iškilmingiau.

Tačiau buvo ir kitokių nuomonių. Kelios į bažnyčią atėjusios moterys teigė nematančios nieko blogo, nes vis tiek sakykla nebebuvo naudojamasi.

Dar keletas kalbintų žmonių prisipažino apskritai nepastebėję, kad nebėra sakyklos, o jeigu taip yra padaryta, tai jau ne jų reikalas, klebonas esą geriau žino, ką reikia daryti.

Padarė ne bloga, o gera

Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Kazys Stančikas „Panevėžio rytui“ sakė, kad nugriautoji sakykla nebuvo originali, todėl galima laikyti, jog padarytas netgi geras darbas, nes atkurtas bažnyčios autentiškumas.

Tačiau, inspektoriaus teigimu, leidimą gauti klebonas vis tiek turėjo. Per mėnesį bus nuspręsta, ar jį už tai bausti.

Tačiau K.Stančikas nebuvo linkęs griežtai vertinti šio procedūrinio pažeidimo.

Tokią poziciją palaikė ir Biržų rajono savivaldybės vyriausioji paminklotvarkininkė Danutė Černienė. Jos teigimu, sakyklos nugriovimas kultūros paveldo objektui nepadarė jokios žalos.

Vyskupas nepeikė

Panevėžio vyskupijos vyskupas Jonas Kauneckas „Panevėžio rytui“ sakė, kad prieš nugriaudamas sakyklą D.Tubys privalėjo gauti atitinkamų tarnybų leidimą, bet bažnytiniu požiūriu nusižengimo nepadarė, nes tai buvo ne autentiška sakykla.

Pasak vyskupo, bažnyčios kanonuose nėra griežto reglamento, kad pamokslai turi būti sakomi iš sakyklų. Naujose bažnyčiose jos jau apskritai nebestatomos.

A.Kauneckas sakė, kad kunigų praktika pamokslus sakyti stovint prieš žmones atėjo iš Vakarų šalių, ir tai nėra blogas dalykas. Svarbiausia, kad žmonės gerai girdėtų ir gerai matytų kunigą.

Mišių metu nebešals

Tačiau ir sakyklos nugriovimu nepatenkinti tikintieji turi už ką kleboną ne tik peikti, bet ir pagirti.

Netrukus į bažnyčią atėję biržiečiai nebešals, nes artimiausiu metu ruošiamasi įjungti šildymą, ko iki šiol niekada nebuvo.

Bažnyčioje atvedus dujas bus šildomos grindys.

Kol kas dar bažnyčios grindys nėra išklotos plytelėmis. Jas ruošiamasi išklijuoti pavasarį, kai susigulės išlietas cementas. Bažnyčios grindys bus išklotos šviesiai smėlinės ir rudos spalvos plytelėmis.

Presbiterijoje bus klojamos tokios pat spalvos, kaip bažnyčioje, marmurinės plytelės.

„Dabartinė žalia sienų spalva prie nieko nesiderina. Kadangi bažnyčioje dominuoja ruda spalva, panašiu atspalviu taip pat bus išdažytos sienos“, – pasakojo D.Tubys.

Galutinė visų rekonstrukcijos darbų finansinė sąmata dar nėra žinoma – vien šildymo įvedimas kainavo 200 tūkst. litų. Šildymui įvesti savivaldybė skyrė 31 tūkst. litų, dar 30 tūkst. gauta iš Panevėžio vyskupijos kurijos, kitos lėšos yra katalikų parapijos.

Iš parapijos lėšų taip pat bus dažomos sienos.

Irena Gasaitytė

„Panevėžio rytas“

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.