Šią savaitę pasklidusi žinia, kad vienas turtingiausių pasaulio žmonių – multimilijardierius Romanas Abramovičius yra tremtinio iš Tauragės sūnus, sujaudino ne vieną šio miesto gyventoją.
„Norėčiau, kad jis mūsų kaimą pakeltų ant kojų, nors kelias gamyklas pastatytų. Būtų darbo vietų”, – „Lietuvos rytui” aiškino vienas tauragiškis, sutiktas V.Kudirkos parke, kur dažniausiai renkasi Tauragės bedarbiai ir benamiai.
„Tėvai pasakojo, kad žydai buvo geri žmonės, užjautė vargšus, duodavo darbo, valgyti”, – kalbėjo kitas nuolatinis šio parko lankytojas.
Šiuo metu Londone gyvenantis R.Abramovičius – ir garsaus „Chelsea” futbolo klubo savininkas. Todėl kai kurie tauragiškiai svajoja, kad milijardierius galbūt parems jų futbolo komandą.
Tačiau Tauragės rajono meras Pranas Petrošius mano, kad jeigu būtų norėjęs, R.Abramovičius seniai būtų atvažiavęs aplankyti tėvų gimtinės: „Vadinasi, jis arba nenori susipažinti su tauragiškiais, arba pernelyg užsiėmęs”.
Galėtų tapti Lietuvos piliečiu
Kai prieš dvi savaites pardavęs Rusijos bendrovę „Sibneft” už 13,7 mlrd. JAV dolerių 39 metų R.Abramovičius tapo antru turtingiausiu Didžiojoje Britanijoje gyvenančiu žmogumi, spaudoje iš karto pasirodė spėjimų apie jo ketinimus tapti šios šalies piliečiu.
Bet Rusijos Čiukčių nacionalinės apygardos gubernatorius R.Abramovičius be problemų galėtų tapti ir Lietuvos piliečiu. Tai numato įstatymas, apibrėžiantis prieškariu gimusių Lietuvos piliečių vaikų, anūkų ir proanūkių teises.
Dėdei paskirtas sklypas
Tačiau savo tauragiškio senelio turtų milijardieriui susigrąžinti nepavyktų. Kompensacija už neišlikusius pastatus jau sumokėta Maskvoje gyvenančiam jo tėvo vyresniajam broliui Abramui Abramovičiui, tapusiam Lietuvos piliečiu 1996 metais.
Čiukčių apygardos gubernatoriaus dėdei A.Abramovičiui taip pat paskirtas 15 arų sklypas Tauragėje kaip kompensacija už tėvo turėtą sklypą.
Prieš porą mėnesių žemėtvarkininkai jam išsiuntė raginimą registruoti šią nuosavybę.
A.Abramovičius, kaip tremtinys, įtrauktas į eilę gauti kompensaciją ir už kitą savo tėvų sklypą.
Jo brolis Leiba, užauginęs anksti tėvų netekusį R.Abramovičių, savo pretenzijų į nekilnojamąjį turtą Tauragėje atsisakė lietuviškai parašytame pareiškime.
Savininkas dairosi pirkėjo
A.Abramovičius 15 arų sklypą Ramovės gatvėje ketina parduoti.
Jis neseniai vieno Tauragės gyventojo teiravosi, kiek šioje vietoje kainuoja aras žemės.
Šalia namą statantis tauragiškis Algirdas Šedeckas sakė, jog jis prieš pusantrų metų už 15 arų sklypą mokėjo 6 tūkstančius litų.
Dabar jo kaina gali siekti ir 80 tūkstančių.
A.Šedeckas žino, kad jo kaimynas yra A.Abramovičius, kuris čia nesirodo.
Tačiau tauragiškis nustebo, kad šis asmuo – garsiojo R.Abramovičiaus dėdė: „Tai kam tada jam mūsų mieste ta žemė?”
„Laukiame jo atvažiuojant”, – apie A.Abramovičių sakė Jurbarko rajono Eržvilko seniūnijos žemėtvarkininkai.
Pasak jų, maskviečiui Klevinės bei Lendrynės kaimuose grąžinta 30 hektarų žemės.
Prieš karą buvo turtingi
Milijardieriaus seneliai Nachmanas ir Taibė Abramovičiai prieš tremtį buvo turtingi – Tauragėje turėjo tris pastatus bei žemės, o dabartinėje Eržvilko seniūnijoje, Užakmenių kaime, – beveik 27 hektarus žemės, nors patys ir neūkininkavo.
N.Abramovičius buvo prekybininkas, turėjo viešbutį, valgyklą, sandėlį, skalbyklą. Nė vienas šių namų neišliko.
Viešbutis buvo įkurtas Bažnyčių ir Respublikos gatvių sankirtoje dviejuose pastatuose. Gyvenamasis namas stovėjo Jūros gatvėje.
Prieš karą N.Abramovičiaus pastatai buvo įvertinti daugiau negu 100 tūkstančių litų.
1940 metų telefonų knygoje yra nurodytas ir N.Abramovičiaus telefonas Tauragėje, Bažnyčios gatvės 21-ajame name. Jam buvo galima paskambinti, surinkus numerį 16.
R.Abramovičiaus tėvas Aronas Volfas Abramovičius gimė 1936-ųjų vasario 5-ąją Tauragėje.
Iki 1921-ųjų Abramovičiai gyveno Eržvilke.
Buvo garsus žydų miestas
Tauragė prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo žymus žydų miestas.
Jidiš kalba jis buvo vadinamas Tavrik. Čia gyveno 5 tūkst. žydų ir 11 tūkst. lietuvių.
Tauragėje buvo keturios sinagogos, žydų progimnazija, žydų mokykla ir pradinė religinė mokykla, žydų liaudies bankas.
Kraštotyrininkė 74 metų Alma Mizgirienė prisiminė, kad kai vaikystėje ji su tėvais vaikščiodavo po Tauragės centrą, čia buvo vien žydų parduotuvės.
Iki šiol tauragiškiai iš garsių žydų dažniausiai minėjo verslininko Beno Gudelio tėvą Leoną. Nepriklausomybės laikais už rūpinimąsi Taurage jis tapo šio miesto garbės piliečiu.
Į tremtį L.Gudelis ir jo šeima buvo išvežta kartu su Abramovičiais 1941-ųjų birželį.
Gailėjosi, kad nebuvo išvežti
Tauragėje gimęs 76 metų finansininkas Simonas Fainbergas gerai prisimena saulėtą šiltą 1941- ųjų birželį, kai žmonės buvo grūdami į vagonus vežti į Sibirą.
Tuomet jis bėgęs į stotį atsisveikinti su savo mokyklos draugais, tarp jų ir Cigoniuku pramintu A.Abramovičiumi, dabartinio milijardieriaus dėde.
S.Fainbergo tikinimu, jau po savaitės jis labai gailėjosi, kad jo šeima nebuvo ištremta kartu su kitais, nes prasidėjo karas ir teko bėgti į Rusiją.
79 metų advokatas Grigorijus Fišas, gimęs ir užaugęs Tauragėje, prisiminė, kad prasidėjus karui vietos žydai niūriai kalbėjo: „Turtuoliams visada sekasi – juos išvežė vagonuose, o mes turime bėgti”.
Rengiasi rašyti laišką
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius iki šiol nieko nežinojo apie litvakišką R.Abramovičiaus kilmę.
Tačiau jis dažnai pagalvodavęs, kad taip galėtų būti.
Juk milijardierius, neseniai antrą kartą tapęs Čiukčių apygardos gubernatoriumi, gimė Sibire, tremtinių vietose, o jo pavardė – populiari ir žinoma Lietuvoje.
Išgirdęs iš „Lietuvos ryto” apie turtuolio tėvą ir senelį, S.Alperavičius pradėjo svarstyti, ar neparašius laiško R.Abramovičiui ir nepakvietus jo apsilankyti Lietuvoje.
Pradžia – prekyba džinsais
Savo verslą R.Abramovičius pradėjo Rusijoje prekiaudamas džinsais ir kukliame bute gamindamas plastikinius žaislus.
Viena pirmųjų rimtų jo verslo sričių buvo prekyba restauruotomis padangomis ir asmens sargybinių paieška.
Tremtinių iš Lietuvos vaikas buvo apsukrus – jis steigdavo bendroves ir taip pat greitai jas likviduodavo, kad gautų kuo didesnį pelną, mokėdamas kaip galima mažiau mokesčių.
1995 metais jau tapęs milijonieriumi R.Abramovičius vieno Rusijos pareigūno jachtoje susipažino su vienu didžiųjų oligarchų Borisu Berezovskiu.
Draugystė su šiuo didžiulę įtaką Kremliuje turėjusiu asmeniu buvo lemtinga: R.Abramovičius buvo priimtas į milijardierių klubą.
Iš pradžių litvako anūkas paslaugiai griežė antruoju smuiku ir dėl to tapo pagrindiniu B.Berezovskio partneriu privatizuojant naftos įmonę „Sibneft”.
Tačiau vėliau ši bendrovė perėjo į R.Abramovičiaus rankas ir tapo pamatu jo būsimiems milijardams.
Turtai – fantastiški
R.Abramovičius dabar yra laikomas turtingiausiu Rusijos žmogumi ir įeina į penkiasdešimties turtingiausių pasaulio žmonių sąrašą.
Be kito turto, milijardierius turi tris jūrines jachtas ir daug mažesnių laivų. Visos jachtos turi po nedidelį povandeninį laivą, kuris naudojamas magnetinėms minoms aptikti.
Dviejose jachtose yra po 2 sraigtasparnių kilimo ir leidimosi aikšteles, įrengta raketų gynybos sistema.
R.Abramovičiaus privačių lėktuvų parke – „Boeing 737” ir „Boeing 767”, kuriuo jis gali keliauti ištaigingiau negu Amerikos prezidentas George’as W.Bushas.
Londone Abromovičių šeima gyvena viename prabangiausių rajonų – Belgravijoje. Jo šešių aukštų namas yra vertinamas maždaug 25 milijonais svarų (1 svaras – 5,1 lito. – Red.).
Netoli Londono jis turi rūmus, kurių kaina – mažiausiai 20 milijonų svarų.
Neseniai už daugiau negu 2,5 mln. svarų sterlingų R.Abramovičius šalia „Chelsea” klubo įsirengė milžinišką sporto kompleksą su plaukimo baseinais, fitneso studija, sauna ir kėgline.
Ten yra trys polo žaidimo laukai, teniso aikštynai, kartingų trasa, šaudykla, tvenkinys su upėtakiais, parkas su arklidėmis, kuriose laikoma 100 žirgų, sraigtasparnių kilimo ir leidimosi aikštelė.
Turi daugiausia grynų pinigų
„Lietuvos ryto” korespondento Londone Vyto Rudavičiaus teigimu, šiuo metu R.Abramovičius Didžiosios Britanijos spaudoje vadinamas daugiausia grynų pinigų turinčiu šalies gyventoju ir antruoju pagal turtus.
Šįmet jį iš absoliutaus turtuolio sosto (7,5 milijardo svarų) nustūmė indų kilmės britų plieno magnatas Lakshmi Mittalas (14,8 milijardo svarų).
Pagal asmeninį turtą R.Abramovičius gerokai lenkia britų monarchę Elizabeth II.
Atsitvėręs nuo viešumos
Didžiosios Britanijos žiniasklaidos mėginimai pažvelgti į asmeninį R.Abramovičiaus gyvenimą iki šiol buvo nesėkmingi.
Žinoma tik tai, kad penki vaikai mėgaujasi nepaprasta prabanga ir privilegijomis, nes R.Abramovičius ir jo žmona Irina Malandin, buvusi stiuardesė, nestokoja fantazijos.
Jie siekia suteikti visiems vaikams geriausią privatų išsilavinimą, bet skatina nepamiršti ir rusų kalbos.
Viešame britų kultūriniame ar aukštuomenės gyvenime R.Abramovičius nedalyvauja. Jį galima pamatyti tiktai futbolo komandos „Chelsea” rungtynių metu su žmona, kartais – ir vaikais, sėdint stadiono garbingų svečių ložėje.
Manoma, kad šis turtuolis į britų viešąjį gyvenimą nelįs tol, kol puikiai neišmoks anglų kalbos. Jis intensyviai mokosi jau bent porą metų.
Futbole – išeiviai iš Lietuvos
2003-iaisiais populiarus vakarinis Londono dienraštis R.Abramovičių buvo išrinkęs Metų žmogumi. Taip buvo įvertintas milijardieriaus indėlis vedant į viršūnę „Chelsea” futbolo klubą.
R.Abramovičius į jį investavo apie 250 mln. svarų. Dabar šis klubas – Anglijos čempionas ir vienas stipriausių klubų Europoje.
Tarp Didžiosios Britanijos futbolo komandų savininkų Lietuva minima vis dažniau.
Neseniai buvusio Lietuvos žydo laikrodininko sūnus 76 metų milijardierius Malcolmas Glazeris įsigijo futbolo klubą „Manchester United”.
Šį klubą prižiūrėti jis pavedė trims iš penkių savo sūnų – Avramui, Bryanui ir Joeliui. Pastarasis tapo ir klubo prezidentu.
Lietuvos verslininkas, Ūkio banko prezidentas Vladimiras Romanovas šiais metais įsigijo kontrolinį Edinburgo „Hearts” futbolo klubo akcijų paketą.
Dalia Gudavičiūtė, Erika Baronaitė