Martynas Starkus: „Protingi žmonės į televiziją neina

Pramogų verslo žvaigždė tikina dar ilgai neketinąs palikti televizijos, tačiau priduria, jog protingi žmonės dirbti ten neina, nes kitur gali uždirbti daugiau pinigų. Paklaustas, kaip vertina savo „teigiamo laidų vedėjo” įvaizdį, Marčius tik šypsosi: „Niekada netikėkite tuo, ką sako per televiziją”.

Vilniuje gimęs ir užaugęs Martynas sako nuo mažens domėjęsis muzika ir futbolu, tačiau dar labiau – sunkiau pasiekiamais dalykais.

„Iš tiesų buvau paprastas – ir likau iki šiol. Tuomet priemonių kažką ypatingo veikti daug nebuvo, todėl mano kartoje mes visi iš esmės panašūs. Domėjausi viskuo: muzika, futbolu, visomis sporto šakomis. Viskas buvo įdomu, o įdomiausia tai, kas sunkiau pasiekiama – pavyzdžiui, žurnalai suaugusiems, kur būdavo lengvai apsirengusių damų. Pavartydavom su draugais kartais tokius žurnalus…” – prisipažįsta. Ir čia pat priduria: „Aš buvau išdykęs, bet nepiktybinis, labai gerai mokiausi”.

Vis dėlto nuo vaikystės aktyviai domėjęsis muzika, M.Starkus atskleidžia paauglystėje svajojęs sukurti ir muzikos grupę.

„Svajonių buvo daug: nuo tokių, kada į kioską atveš vaisinių ledų, iki sukurti roko grupę. Bet su draugu sukūrėm tik grupės pavadinimą, o kadangi domėjomės metalo muzika, pavadinimas buvo kažkas panašaus į „Užmušk juos visus!” Mes tą pavadinimą užrašėm sudėtingu šriftu ir paskui patys nebeperskaitėm. Sakoma, kad geriausios grupės išsiskiria vos susikūrusios”, – šypsosi Marčius.

Prisimena paaugliškus vakarėlius

Kurį laiką mokęsis sporto mokykloje Martynas puikiai prisimena paaugliškus vakarėlius su draugais ir pirmuosius bandymus paragauti to, kas uždrausta.

„Visi paaugliai pergyvena tokius vakarėlius, nors galima to išvengt. Mūsų kartai pasisekė, kad mums dar nereikėjo stipresnių kvaišalų. O aš netgi atsimenu tikslią datą, kada pirmą kartą gyvenime prisigėriau: man buvo penkiolika ir vyko Europos futbolo čempionatas. Kol tėvai žiūrėjo rungtynes, su draugeliu pabandėm degtinės. Pasekmės buvo blogos tiesiogine to žodžio prasme: visi velniai, kokie tik galėjo, pradėjo lįsti į galvą. Po to karto prisiekėm negert niekada, bet, žinoma, neištęsėjom – po tam tikro laiko viskas atrodė kitaip”, – dalijosi prisiminimais Marčius.

Martynas prisipažįsta žurnalistika susidomėjęs tik aukštesnėse klasėse pastūmėtas aplinkinių. „Kai nuolatos vedi diskotekas, renginius mokyklose, mokytojai ir bendraamžiai pradeda sakyti, kad tavo vieta čia”.

„Kai pradėjau realiai mąstyti, dar norėjosi būti archeologu, nes domėjausi istorija, naru, vėliau sudomino ir žurnalistika. Tai laisviausia profesija, nereikia keltis griežtai nustatytu laiku. Kaip vėliau supratau, tai net ne profesija, o gyvenimo būdas. Tačiau tada dar nelabai suvokiau, kas tai yra iš tikrųjų”, – sako Marčius.

Beje, į išsvajotąją žurnalistiką M.Starkui pavyko įstoti tik iš ketvirto karto.

„Pirmus metus neįstojau, kitais pražiopsojau egzaminus, ir taip išėjo, kad pradėjau mokytis tik dvidešimties. Ką veikiau tuos metus? Dirbau. Dirbau pieno kombinate krovėju, vienoje radijo stotyje, įrašų studijoje. Kodėl nestojau niekur kitur? Kitur niekur nenorėjau mokytis. Man nebuvo taip, kad būtinai turiu kur nors įstoti. Aš to nesureikšminau: tik kartais prisimindavau, kad aukštąjį mokslą baigti gerai. Tas „būtinai įstoti” yra labai blogai, geriau iš pradžių sužinoti, ko tu nori”, – mano Martynas.

Banali meilės istorija

Ilgą laiką vedęs laidas vienoje garsiausių šalies radijo stočių Martynas prisipažįsta spėjęs pasijusti tikra žvaigžde.

„Tuo metu televizija dar nebuvo tokia populiari, o radijas buvo „kultas”. Mes buvom tikrai populiarūs. Kita vertus, radijas buvo mano gyvenimas – mes ten gyvenom”, – prisimena.

„Tuo metu gal to ir nesuvokiau, bet, manau, persirgau „žvaigždžių liga”, – netikėtai prisipažįsta M.Starkus. „Esu matęs įvairiausių šios ligos variantų. Nors kartais tuo kaltinami tie, kurie visai neserga… Žmonės įsivaizduoja, kad jei tave rodo per televiziją, tu esi jiems kaip šeimos narys, bet taip tikrai nėra. Manau, apie pusę populiarių žmonių be reikalo kaltinami sergą žvaigždžių liga”, – įsitikinęs Marčius. „Aš neduodu pagrindo prieiti prie manęs gatvėje, nekreipiu dėmesio į gandus – išklausau ir tuoj pat pamirštu. Mano natūra – ramaus ir „užknisančio” tipo”.

M.Starkus jau dešimt metų dirba televizijoje, bet vis dar labai gerai prisimena savo debiutą. „Žinoma, kad pirmą kartą baisu buvo stovėti prieš kamerą. Tuo labiau kad papuoliau tiesiai į tiesioginį eterį. Paskui apsipratau”.

„Mano gyvenimas paprastas, kaip ir visų kitų žmonių. Tiesiog mes čia, televizijoje, kuriam kažką”, – dėstė M.Starkus.

Martynas jau penkeri metai vedęs, su žmona augina dvejų metukų dukrytę. „Su žmona susipažinau labai banaliai. Aš dirbau viename naktiniame klube, ir ji ten atėjo su drauge. Taip ir susipažinom”, – pasakoja jis. „Aš nemažai laiko praleidžiu su savo vaiku, tačiau esu neįkyrus tėtis”, – priduria.

Neketina palikti televizijos

Paklaustas, kaip vertina savo „teigiamo laidų vedėjo” įvaizdį, Martynas šypsosi.

„Nesu toks jau teigiamas. Turiu daug blogų savybių: ir akys traiškanoja, ir keikiuosi kartais. Niekada netikėkite tuo, kas sakoma per televiziją. Net per žinias. Nors dabar jau taip nėra, kaip anksčiau, kai bobutė žiūri televizorių ir paskui sako: „Juk per televizorių sakė!”, nes už televizorių aukščiau tik Dievas. Tikrai netikėkite televizija”, – tikina M.Starkus.

Pati televizijos žvaigždė tvirtina niekada neketinantis pasitraukti iš televizorių ekranų.

„Koks, jūsų manymu, yra laidų vedėjo pensinis amžius? Sulaukę garbingo amžiaus laidų vedėjai tik įgyja teisę, kad į juos visi žiūrėtų ir jais tikėtų. Kita vertus, ir ne prieš kameras tikrai yra ką veikti, o televizijos užkulisiuose darbas dar įdomesnis. Aš save galėčiau įsivaizduoti ir rimtoje laidoje. Juolab kad tai irgi yra pramogų verslas. Tik dar gal esu tam per jaunas, bet, manau, kada nors tai darysiu. Durys į televiziją niekam nėra užrakintos, tačiau protingi žmonės čia neina, nes jie kitur gali uždirbti daugiau pinigų”, – tikina Marčius.

„Futbolas – man tai svarbu, man tai įdomu, tai mano meilė. Vienas įmuštas įvartis atrodo didžiausias laimėjimas, ir nesvarbu, ar žaidi svarbiose rungtynėse, ar du prieš du”, – paklaustas apie kitas aistras ir pomėgius sako Martynas. Kita pramogų verslo atstovo aistra – knygos: „Vienu metu skaitau kelias knygas. Šiuo metu prie mano lovos guli net keturios knygos”.

Eglė Lipeikaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Žiniasklaida su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.