Prancūzijoje, kurioje jau daugiau kaip dvi savaites nesiliauja riaušės, pagal mainų programas studijuoja dešimtys lietuvių.
Jie yra liudininkai įvykių, kai gatvėse tvarką papildomai bando užtikrinti tūkstančiai policininkų ir žandarų.
Apgyvendinti atskirai
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentė Gerda Stakytė Prancūzijoje jau keli mėnesiai. Ji pagal mainų programą iki sausio pabaigos studijuos Bresto mieste esančiame Bretagne Occidentale universitete.
„Esame susirūpinę ir domimės padėtimi. Kiek teko girdėti ne per seniausiai sudegė du vaikinukai, kurie po apiplėšimo slėpėsi aukštos elektros įtampos pastate, nors policininkai elgėsi tolerantiškai, bijodami juos įstumti į pavojų”, – pasakojo G.Stakytė. Pasak jos, gaila, kad žmonės mato tik policininkų neveiklumą, ir vaikinukus laiko vos ne didvyriais. Tai dar labiau kaitina neramumus.
„Viskas dėl rasizmo. Prancūzijoje turiu nemažai pažįstamų, visi nusiteikę prieš arabus. Patys prancūzai norėjo pigios darbo jėgos, todėl ir prisikvietė kitataučių. O dabar juos ignoruoja. Aš gyvenu Lanredec bendrabutyje. Čia nėra nė vieno arabo. Jie apgyvendinti atskirai. Kaip patys sako, yra atskirti nuo visuomenės”, – kalbėjo G.Stakytė.
Jos žiniomis, Miesto aikštėje, prie merijos ir rotušės, sudegintos jau devynios mašinos, autobusas. „Vienos gaujos kovoja su kitomis. Vakarais baisu išeiti į gatvę. Bet grįžti į Lietuvą anksčiau laiko neplanuoju. Turiu baigti, ką pradėjau”, – užsibrėžusi studentė.
Išgelbėjo arabų kalba
Studijų nutraukti neketina ir Gerdos grupės draugė, šiuo metu taip pat studijuojanti Bretagne Occidentale universitete, tačiau nenorinti skelbti savo pavardės. Padėtis jai kelia nerimą, mergina vengia vaikščioti naktimis.
„Apie tai teko diskutuoti su draugais, bet jie – ne prancūzai, – pasakojo kaunietė. – Vienas studentas iš Maroko labai tiksliai apibūdino dabartinę situaciją Prancūzijoje. Jis dirba picų išvežiotoju, todėl lankosi ir pačiuose prasčiausiuose miesto rajonuose, kuriuose maištauja jaunimas, ypač arabų tautybės”.
Prieš kelias dienas marokietis buvo nusiųstas į vieną pavojingiausių rajonų. Vaikinas – arabas, todėl, darbdavių nuomone, mažiausia tikimybė, kad ten patirs agresiją. Vakare pristatęs picą ir grįžęs prie savo motociklo ten jis rado 7 vaikinus. Keturi jų – arabų tautybės, kiti – prancūzai. Vienas jų sėdėjo ant marokiečio motociklo. Jo savininką išgelbėjo tai, kad užleisti transporto priemonę jis paprašė arabiškai.
Nelaukti svečiai jam paaiškino, kad jei būtų buvęs prancūzas, darbo nebūtų išgalėjęs tęsti. Ir pridūrė, kad tą vakarą mieste bus karšta.
Neaišku, ar šių vaikinų pastangomis, bet tą vakarą buvo sudegintas autobusas.
Merginos nuomone, maištai iš dalies kyla dėl to, kad prancūzai nesistengia integruoti užsieniečių.
Nieko neįžiūrėjo pro dūmus
VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto ketvirtakursė Orinta Servaitė iki sausio studijuos Rennes mieste esančioje Tarptautinėje verslo mokykloje.
„Šiaip šis miestelis gana ramus, tačiau neramumai jo neaplenkė. Prieš kelias dienas naktį buvo sudeginti du automobiliai visai šalia mano draugų apartamentų. Pasakojo, kad per dūmus negalejo nieko įžiūrėti pro langą. Būta ir daugiau tokių nutikimų”, – pasakojo O.Servaitė.
Mergina nelinkusi to per daug sureikšminti, tačiau, pasak jos, vis dėlto tai verčia susimąstyti. „Daugelis studentų iš kitų šalių reaguoja panašiai kaip ir aš. Tačiau prancūzai studentai yra tikrai sunerimę. Bent jau tie, su kuriais aš bendrauju. Jie nežino, kas vyks kitą savaitę, o tai yra gana neįprasta šioje šalyje. Jie yra gan neigiamai nusiteikę prieš tuos žmones, kurie kelia neramumus.
Prancūzų studentų nuomone, riaušininkai nori nedirbdami gauti pašalpas iš valstybės, o juk ne paslaptis, kad bedarbis Prancūzijoje gauna net keturis šimtus eurų per mėnesį! Viena mano draugė prancūzė pasakė, kad nenori gyventi tokioje šalyje, kurioje žmonės nieko nedarydami gauna pinigus ir dar kelia tokius neramumus”, – kalbėjo O.Servaitė.
Sustiprintas patruliavimas
Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto antro magistrantūros kurso studentė Vilija Puodžiukynaitė Prancūzijoje stažuojasi Orleano universitete, kuris yra apie 10 kilometrų nuo Orleano miesto, miestelyje La Source.
„Šis miestelis pastatytas studentams ir gana vargingiems žmonėms, tarp kurių labai daug arabų kilmės, tad ir čia buvo keletas incidentų: padegti keli automobiliai. Man pačiai teko matyti tik šeštadienio vakarą apie pusę dvyliktos dideliu greičiu pralekiančius tris policijos automobilius”, – pasakojo V.Puodžiukynaitė.
Pasak jos, padėtis tikrai ne tokia, kad bijotų išeiti į gatvę. Šiuo metu miestelyje ramu. „Žinoma, vakarais dažniau sutinku policininkus ar universiteto apsaugą, važinėjančius po miestą. Čia bendrauju su prancūzais ir studentais iš Vokietijos, Rumunijos bei Portugalijos. Ir jiems skambina artimieji, patarinėja niekur neiti iš namų, nes žiniasklaida baisiai aprašo situaciją Prancūzijoje. Patys prancūzai ja tikrai nepatenkinti, o vyriausybė nežino, kaip susitvarkyti”, – kalbėjo V.Puodžiukynaitė.
Mergina įvykių nesureikšmina ir neketina nutraukti stažuotės. „Manau, kad viskas tikrai greitai baigsis, ir tikriausiai jau kitą savaitę incidentai liausis”, – tikisi kaunietė.
Naktį praleis didžiausioje stotyje
KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto trečiakursė Kristina Sadauskaitė teigė, kad dėl susidariusios Prancūzijoje situacijos jaudinasi mažiau nei Lietuvoje likę draugai.
Tačiau tame pačiame Poitiers mieste besimokanti jos draugė Monika Jašinskaitė vis dėlto nesijaučia labai saugi. Pasak Kristinos, Monika šiandien ketina savaitei važiuoti namo į Vilnių. „Dėl viso pikto, naktį ji praleis didžiausioje traukinių stotyje ir tik ryte keliaus į mažesnę, esančią labiau priemiestyje, iš kur važiuos autobusu”, – kalbėjo studentė iš Poitiers universiteto.
„Poitiers – ramus miestas, toli nuo Paryžiaus. Apie neramumus niekas labai daug nekalba, didžiąją dalį gyventojų sudaro taikūs studentai, iš kurių daug užsieniečių. Vietiniame laikraštyje radome straipsnį apie susprogdintą mašiną mūsų regione, bet dar neištirta, ar tai kaip nors susiję su įvykiais Paryžiuje”, – pasakojo K.Sadauskaitė.
Ji pasakojo, kad prieš kelias dienas M.Jašinskaitės bendrakursiai buvo Paryžiuje dėl darbo, ir jokių neramumų nepastebejo. „Ir CNN interneto puslapyje yra interviu, kuriame rašoma, kad turistams niekas negresia, nes viskas vyksta tam tikruose nuošaliuose rajonuose, o ne turistų lankomose vietose. Pas mus tuo labiau, net nekalbama apie komendanto valandą. Štai šiandien vėl teks grižti vėlai namo, ir, manau, jokių problemų nebus”, – įsikinusi K.Sadauskaitė.
Užgrūdino Londono bombos
KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto ketvirtakursė Rūta Mažutaitytė šį pusmetį studijuoja tame pačiame mieste kaip ir Kristina su Monika, tik mokosi Aukštojoje verslo ir vadybos mokykloje.
Mergina į Lietuvą anksčiau laiko grįžti neketina. „Jeigu vasarą iš Londono nesugrįžau! Gi buvau ten, kai bombos sprogdintos ir savo akimis mačiau evakuacijas, todėl kažkur susprogdintas vienas kitas automobilis tikrai įspūdžio nesukelia”, – tikino R.Mažutaitytė.
Ji svarstė, kuo viskas galėtų baigtis, ar bus sugebėta užkirsti kelią stambiems išpuoliams. „Tikiuosi, kad taip, bet turint omeny prancūzų mentalitetą, lėtą mąstymą, organizazijos, koncentracijos stoką…” – nutęsė studentė.
Gyvena prancūzišku ritmu
R.Mažutaitytė tikino, kad, nepaisant nieko, kol kas jaučiasi labai saugi. „Nors ir marokiečių, tunisiečių nemažai yra, bet bent jau kol kas jie visi – tik ramūs studenčiokai. Jokios informacijos mes čia neturim, nieko baisaus negirdim, nejaučiam, sau ramiai prancūziškai lengvu ritmu gyvenam”, – juokavo R.Mažutaitytė.
Ji tik iš dalies džiaugėsi, kad studijuoti pakliuvo į mažą miestelį. „Neramumų jokių nėra, aišku, išskyrus eilinius studentų pasilinksminimus. Gyvenimas čia liūdnas kaip visada, nėra ką veikti”, – sakė R.Mažutaitytė.
Praėjusį savaitgalį, kai vyko didieji išpuoliai, ji lankėsi Paryžiuje. „Sekmadienį ryte tik per radiją išgirdom, kad kažkas kažkur kažką pasprogdino. Pati nieko nemačiau ir negirdėjau. Šestadienį vėlai vakare Paryžiaus gatvėse buvo labai daug policijos, vieną po kitos stabdė mašinas, į jas švietė su prožektoriais. Galbūt kokių nors žmonių ieškojo, o mes tada galvojom, kad taip tikrina, ar su saugos diržais važiavom”, – prisiminė studentė.
Tačiau, pasak jos, neramumai gyvenimo Prancūzijoje tikrai neparalyžiavo. „Pirmadienį buvau „Disneilende” – žmonių begalės. Gyvenimas ten tikrai nesustojęs”, – pasakojo mergina.
Nerimas didėja
R.Mažutaitytės bendrakursis ir Lietuvoje, ir Prancūzijoje Aidis Dalikas sprukti iš Prancūzijos taip pat neketina, nes iki šiol jo mieste jokių neramumų nebuvo.
„Bet tarp studentų ir kitų gyventojų jaučiamas didėjantis nerimas, kadangi padėtis kiekvieną dieną darosi vis rimtesnė – kai kuriuose miestuose įvesta komendanto valanda, gaunami pranešimai apie deginamas mašinas ir demonstracijas vis naujose vietose”, – pasakojo A.Dalikas.
Neramumai prasidėjo spalio 27 dieną viename skurdžiame Paryžiaus rajone, bet vėliau išplito į kitus sostinės rajonus ir kitus šalies miestus. Nuo tada visoje šalyje buvo padegta apie tūkstantis automobilių, areštuota daugiau kaip pusantro šimto žmonių. Žmonių aukų kol kas išvengta. Tačiau sužeista apie 40 teisėsaugos pareigūnų.
Jurgita Murauskaitė