Nors mokyklos priestato atidarymo iškilmėse dalyvavo nemažai šalies, Šalčininkų rajono valdžios atstovų, lenkiškų ir lietuviškų mokyklų pedagogų, tačiau 140 moksleivių tėvai nesuteikė didesnės reikšmės šiam svarbiam Lietuvai įvykiui. Gal todėl, kad dauguma šio priestato, kainavusio valstybei apie 6 mln. litų, moksleivių gyvena nedarbo prislėgtose šeimose.
Naujumu tviskančios mokyklos 26 pedagogai, sutelkę jos bendruomenę, tikisi, kad mokykla ilgainiui taps lietuviškos kultūros skleidimo židiniu Turgelių seniūnijoje.
Buvo 8 pradinukai
Šalčininkų rajone, kuriame prieš 10-metį gyveno apie 40 tūkstančių žmonių, tebuvo viena pagrindinė lietuvių mokykla Poškonyse ir kelios pradžios mokyklos. Dabar šiame rajone jau yra 1 gimnazija, penkios vidurinės, šešios pagrindinės ir aštuonios pradžios lietuviškos mokyklos. Tai viltingi skaičiai, nes Šalčios žemėje lietuvių yra maždaug 8 kartus mažiau nei lenkų. Gal todėl Eišiškių gatvių lietuviški pavadinimai čia ne tik rašomi lenkiškai (to niekas nedraudžia), bet ir verčiami į lenkų kalbą.
Sąjūdžio aušroje dalis Turgelių mokyklos pradinukų lietuviškai mokėsi dabartinėje lenkų mokykloje. Kai 1992 metais Vyriausybė tiesiogiai valdė Šalčininkų kraštą, atskirame mediniame pastate lietuvišką mokyklą įkūrė Vyriausybės atstovas Šalčininkų rajone Arūnas Eigirdas. Taip Turgeliuose atsirado savarankiška lietuviška mokykla, kurioje mokėsi 8 vaikai, o mokytojavo Laimutė Matonytė. Vėliau mokykla peraugo į pagrindinę, o 2002 metais tapo vidurinė.
Taps lietuvių kultūros židiniu
Šalia naujosios lietuviškos vidurinės mokyklos Turgeliuose likusioje pradžios mokyklėlėje pradinukai mokysis ir ateityje, nes bendrovių „Vilniaus vandenys”, „Kauno vandenys”, Vilniaus apskrities viršininko administracijos pastangomis joje buvo įvestas vandentiekis, kanalizacija, sutvarkyta elektros instaliacija, šildymas, pakeistos durys, atlikta daugybė kitų darbų.
Naujosios mokyklos klasės (dar neįrengtos sporto ir aktų salės, valgykla, kabinetai) dabar nebūtų atvėrusios durų, jei ne ryžtinga Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros bei Biudžeto ir finansų komitetų, Švietimo ir mokslo bei Finansų ministerijų, Vilniaus apskrities viršininko Gintaro Gibo pozicija šiuo klausimu. Beje, G.Gibas pripažino, kad, baigus įrengti šios lietuviškos vidurinės mokyklos priestatą, Šalčininkų krašte neketinama investuoti į kitų naujų lietuviškų mokyklų statybą. „Ekonomiškiau nupirkti 100 autobusiukų vežioti moksleivius ir mokytojus į mokyklą nei statyti naujas mokymo įstaigas. Manau, kad lietuviškos ir lenkiškos mokyklos gali taikiai sugyventi po vienu stogu”, – sakė G.Gibas. Tad liko neaiškus Eišiškių S.Rapolionio vidurinės mokyklos vieno korpuso pamatų likimas.
Švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas, pasveikinęs renginio svečius, mokyklos atidarymo proga padovanojo jai naują kompiuterį, Turgelių seniūnas Voicekas Jurgelevičius – nuostabią vazą, statybininkų vadovas – vejapjovę, Kauno „Vilnijos” draugijos pirmininkas Alfonsas Petrukevičius – septynis Visuotinės lietuvių enciklopedijos tomus. Laikinas mokyklos vadovas Stanislovas Budraitis pasidžiaugė, kad šalia jos veiks ir lietuviškas darželis, kad jau gyva tradicija rengti Užgavėnes. „Kai įrengsime mokyklą, sieksime, kad ji taptų lietuviškos kultūros židiniu”, – pažadėjo S.Budraitis.
Gyventojai laukia pagalbos
„Kompiuteris – jėga. Laukiam, kada mokykloje bus galima naudotis internetu”, – sakė dešimtokas Andriejus Drozdas. Anot jo bendramokslių Zbignevo Alenovičiaus, Aleksandro Telicos ir Liutauro Kaminsko, mokiniai labiausiai laukia naujos sporto salės ir… merginų. Mat pernai visi baigusieji Turgelių mokyklą buvo berniukai.
Trečiokė Miglė tvirtino pavydinti vyresniems moksleiviams, kurie jau mokysis naujoje mokykloje. Mergaitės mama Rūta Zuokienė kalbėjo: „Mūsų šeima į šį gražų kraštą atsikraustė iš Vilniaus. Žmonės čia draugiški, bet vaikų mamos abejingos tam, kas vyksta mokykloje – neateina net į Motinos dienai skirtą šventę, kuriai taip nuoširdžiai parengiami vaikai mokykloje. Štai ir šiandien jų čia beveik nėra”, – apgailestavo R.Zuokienė.
Ji teigė nesulaukianti pagalbos iš vietos ir rajono institucijų po potvynio, kuris sulaužė pėsčiųjų tiltą per Merkį. Tad iki šiol vaikams iš Valakininkų kaimo (jame yra 25 trobos) tenka eiti į kitą kaimą (jame išliko tiltelis), kad pasiektų mokyklą anapus upės. Vargsta ir suaugę Valakininkų kaimo gyventojai – dvi moterys jau įkrito į Merkį, mėgindamos sulūžusio tilto liekanomis pasiekti kitą upės krantą. R.Zuokienė tvirtino, kad dabar, kai taip anksti temsta, daug nepatogumų mažiems ir dideliems Valakininkų gyventojams sudaro ir neapšviesta kaimo gatvė.
Mažėja pradžios mokyklų
Šalčininkų rajone demografinė padėtis ne geresnė nei kituose Lietuvos vietovėse. Tad mažėjant gyventojų, uždaromos tiek lenkų, tiek lietuvių pradinės mokyklos. Be to, lietuviškos pradinės mokyklos stokoja lėšų. Štai prie Kalesninkų pagrindinės mokyklos prijungus pradinę mokyklėlę Purvėnuose, ten dirbanti mokytoja aštuonis 1-4 klasių vaikučius moko vienoje klasėje, kita dirba su „nulinukais”. Šilta tik klasėje.
Maža to, braukdama neklusnias ašaras, pagalbinė šios mokyklos darbininkė Gražina Volosevič tvirtino atsidūrusi skurde. Mat nuo rudens ji už darbą gauna tik 260 Lt (pusė etato) į rankas, o namuose – du mažamečiai vaikai ir niekur nedirbanti mama.
Eišiškėse S.Rapolionio lietuviška vidurinė mokykla neprimena Purvėnų mokyklėlės – iš tolo šviečia gražūs nauji rūmai, tvarkinga išpuoselėta aplinka, tačiau buvęs šios mokyklos direktorius Vytautas Dailydka, dabar dėstantis istoriją, vis vien liūdnas: „Šalčininkų rajone užsidarė devynios lietuviškos pradžios mokyklos. Atrodo, kad panašus likimas laukia mokyklos Dailidėse. Tai pavojingi ženklai lietuvybės puoselėtojams”.
Nepaisant kartais pastebimos šiame rajone trinties tarp lenkų ir lietuvių, tikimasi, kad ilgainiui Šalčininkų rajone lenkiškas ir lietuviškas mokyklas po vienu stogu baigs ir dabar puikiai tarpusavy sugyvenantys vaikai.
Virginija Skučaitė