Seimo nariai pademonstravo skirtingus požiūrius į demokratiją ir destrukciją
Vakarykščio Seimo opozicijos ir valdančiosios daugumos mūšio dėl premjero Algirdo Brazausko šeimos verslo reikalų tyrimo parlamentinėje komisijoje atomazga buvo nesunkiai nuspėjama.
Dar prieš prasidedant balsavimui į salę sugužėjo retai kada matomas 121 Seimo narių pulkas, todėl salės dešinėje sėdintys politikai net nebandė argumentais pagrįsti savo užsispyrimą atimti duoną iš teisėsaugos struktūrų.
Kairieji taip pat nesivargino paaiškinti, kodėl taip atkakliai kratosi retorinių klausimų apie buvusio „Draugystės” viešbučio privatizavimą.
Noras ilgiau pabūti scenoje
Šią savaitę po kelių pakartotinių balsavimų ir daugybės abipusių kaltinimų statuto ignoravimu opozicijai vieno balso persvara buvo pavykę išplėšti tarpinę pergalę kovoje dėl komisijos sudarymo.
Vakarykštės diskusijos dėl komisijos sudėties, jos pirmininko, darbo trukmės ir panašių dalykų taip pat prasidėjo panašia gaida bei reikalavimais nusišalinti posėdžiui pirmininkavusiam Česlovui Juršėnui. Pastarasis greta savęs pasisodino Seimo Pirmininko pavaduotoją „darbietį” Vydą Gedvilą – „stresinėms situacijoms” spręsti. Tačiau iš posto nepasitraukė ir, opozicijos teigimu, taip atsisveikino su politikos „džentelmeno” titulu.
„Mažuma negali užgožti daugumos, tačiau demokratijos ir parlamentarizmo principai taip pat neleidžia daugumai atimti iš mažumos pasisakymo bei valdžios kontrolės teisės. Jei jūs elgsitės kitaip, visos manipuliacijos atsigręš prieš jus pačius. Dar daugiau – ignoruodami opozicijos prašymus jūs sunaikinsite tautos pasitikėjimo politikais likučius ir nuvilsite visuomenę pačia valstybe”, – tikino konservatorė Rasa Juknevičienė.
Panašiu tonu kalbėjo ir Petras Gražulis, raginęs pasimokyti iš Italijos premjero Silvijaus Berluskonio.
Tuo tarpu vienas Darbo partijos lyderių Viktoras Muntianas išsakė visiškai priešingą nuomonę. Jo teigimu, šios kadencijos Seimas kaip niekad daug dėmesio skyrė laikinųjų komisijų sudarinėjimui, tačiau patirtis parodė, jog deklaruoti jų tikslai ir pasiekti rezultatai nepateisino lūkesčių.
„Susidaro įspūdis, kad komisijos sudaromos tik siekiant diskredituoti tam tikrus politikos lyderius ir sulaukti žiniasklaidos dėmesio. Šiuo konkrečiu atveju reikėtų pastebėti, kad „Draugystės” privatizavimo laikais valdžioje buvo konservatoriai, kurie turėjo šimtaprocentines galimybes kontroliuoti visą privatizavimo eigą ir neabejotinai žino atsakymus į visus dabar naujai užduodamus klausimus”, – dėstė V.Muntianas.
Noru sumenkinti valdančiosios koalicijos pasiekimus valstybės valdyme opoziciją apkaltino ir socialdemokratų lyderiai Juozas Olekas bei Gediminas Kirkilas. Jų teigimu, į daugumą klausimų, kuriuos turėtų nagrinėti laikinoji komisija, atsakymai jau yra pateikti raštu, o noras juos toliau eskaluoti liudija tik opozicijos norą ilgiau pabūti „politinio realybės šou” scenoje bei pasityčioti iš nepatinkančių žmonių.
Šią poziciją palaikė ir Julius Veselka, kadaise dirbęs Ekonomikos ministru ir drauge su tuometiniu Prezidentu A.Brazausku pasiekęs, jog „Draugystės” viešbutis būtų išbrauktas iš „čekinio privatizavimo” programos. Jo manymu, taip A.Brazauskas pademonstravo esą „tikras valstybininkas”, todėl jei ką nors ir reikia tirti, tai tik visas kitas privatizavimo epopėjos aplinkybes ir tuometinės konservatorių valdžios veiksmus.
Meškos paslaugos
Tuo tarpu opozicija dėliojo visiškai kitokius akcentus ir tikino, kad išsklaidyti abejones dėl „Draugystės” (dabar „Crowne Plaza”) viešbučio privatizavimo turėtų būti suinteresuoti patys socialdemokratai. Liberalų frakcijos seniūnas Algis Kašėta vakarykštę situaciją lygino su Rolando Pakso Prezidentūros skandalu ir apgailestavo, kad anuomet prasidėjęs politinio apsivalymo procesas sustojo.
„Nenoras sudaryti komisiją antram valstybės veikėjui pagal kalibrą po Rolando Pakso rodo, jog politinio apsivalymo procesas nebevyksta, o Lietuvoje galioja ir dvigubi, ir trigubi standartai”, – konstatavo A.Kašėta.
Šio politiko manymu, komisijos sudarymą blokuojantys valdantieji matyt bijo, „jog, sudarius komisiją, gali paaiškėti, kad valstybingumo garantas A.Brazauskas nėra tokia monumentali figūra”.
Panašiai kalbėjo ir liberalcentristas Gintaras Steponavičius.
„Demokratija pagal socialdemokratus reiškia: ištirkime Viktoro Uspaskicho, kitų pareigūnų veiklą, bet netirkime A.Brazausko veiksmų. – Balsavimas parodys, ar Lietuvoje yra neliečiamųjų kasta”, – samprotavo G.Steponavičius.
Konservatorių lyderis Andrius Kubilius, vertindamas Seimo daugumos priešinimąsi komisijos sudarymui, taip pat tikino, jog valdantieji taip daro meškos paslaugą pačiam A.Brazauskui.
„Senovės Romoje buvo sakoma: „Jupiteri, tu pyksti, vadinasi, esi neteisus”. Vien iš jūsų elgesio galima spėti, kad yra kažkas tokio, ką jūs norite paslėpti”, – valdantiesiems teigė opozicijos lyderis.
Jis priminė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka buvo išrinktas demokratiniuose rinkimuose, tačiau vėliau parlamentas žingsnis po žingsnio nebeteko demokratinių teisių.
„Mes iš tiesų svarstome ne A.Brazausko, o demokratijos klausimą ir – deja – tenka konstatuoti, kad klumpame lygioje vietoje, kad elgiamės lyg stručiai, sukišdami galvas šį smėlį. Šia prasme galima tik pasveikinti ministrą Antaną Valionį, kuriam komisijos sudarymas dėl įtarimų praeityje turėjus sąsajų su užsienio specialiosiomis tarnybomis greičiausiai taip pat nemalonus, tačiau jis elgiasi visiškai priešingai. Komisijos reikalingos tam, kad apie valdžioje esamas problemas sužinotų ir jas įvertintų visuomenė. „Darbiečiai” turbūt teigiamai vertina faktą, kad analogiška komisija nagrinėja Vilniaus mero Artūro Zuoko veiklą. Todėl nesuprantu, kodėl dabar Darbo partija nepalaiko komisijos sudarymo, nes būtent nuo jūsų priklauso, ar Lietuvos žmonės sužinos tiesą”, – pastebėjo A.Kubilius.
Jis ragino nesukurti precedento, kai kokiu nors opiu klausimu apskritai atsisakoma sudaryti parlamentinę komisiją, bei siūlė manančiuosius kitaip tiesiog nedalyvauti balsavime.
Karas tęsis
Po beveik dvi valandas trukusių ginčų Seimas formaliai apsisprendė sudaryti 11 narių komisiją Algirdo Brazausko šeimos verslo reikalų tyrimui, jos pirmininku paskirti Viktorą Rinkevičių bei į darbą įtraukti visų parlamentinių frakcijų atstovus. Tačiau balsavimo metu tokiai komisijos sudėčiai pritarė tik 55 Seimo nariai, 42 balsavo „prieš”, o 24 susilaikė. T.y. nutarimas buvo nepriimtas, nes prieš jį balsavo ir susilaikė daugiau parlamentarų, negu balsavo „už”.
Vienintelis Seimo daugumos atstovas, balsavęs už komisijos sudarymą, – socialliberalas Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algirdas Monkevičius. Už komisijos sudarymą taip pat balsavo du Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijos nariai Lenkų rinkimų akcijos atstovai – Valdemaras Tomaševskis ir Leokadija Počikovska.
Paskelbus tokius rezultatus, Seimo opozicijos atstovai pareiškė, kad tai „viena liūdniausių dienų” Lietuvos pralamentarizmo istorijoje, ir pažadėjo nenuleisti rankų. A.Kubilius pakvietė valdančiajai daugumai nepriklausančių frakcijų vadovus į specialų posėdį ir apsvarstyti tolesnius veiksmus. Po kurio laiko opozicija pareiškė, ketinanti kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją ir prašyti įvertinti Seimo daugumos sprendimą nepritarti šių dviejų laikinųjų komisijų sudarymui (pasiūlymas dėl komisijos A.Valionio veiklai tirti buvo atmestas vos per 20 minučių).
Kreipimąsi pasirašiusieji pareikalavo tokį sprendimą pripažinti neteisėtu ir prieštaraujančiu Seimo statutui bei Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadoms. Kreipimąsi į etikos sargus pasirašė Tėvynės sąjungos, Liberalų, Liberalų ir centro sąjungos, Liberalų demokratų frakcijų seniūnai Irena Degutienė, A.Kašėta, Algis Čaplikas, Valentinas Mazuronis ir Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Henrikas Žukauskas.
Pasak A.Kubiliaus, mažumos frakcijos šios temos, tai yra „grubaus demokratijos principų laužymo Seime, taip nepaliks ir toliau tarpusavyje derins savo veiksmus”.
Kitą pirmadienį opozicijos atstovai tradiciniu laiku ketina apsilankyti pas Seimo Pirmininką Artūrą Paulauską. Opozicija ketina išsiaiškinti, kaip toliau turi gyventi Seimas, kuriame „yra nepaisoma nei Seimo statuto, nei demokratinių taisyklių”.
Opozicija anksčiau buvo užsiminusi apie ketinimus kreiptis į Konstitucinį Teismą, taip pat apie galimybę sudaryti komisiją, tirsiančią A.Brazausko šeimos verslo reikalus, tik iš opozicijos atstovų.
Beje, neigiamą nuostatą dėl laikinosios komisijos sudarymo prieš kurį laiką yra pareiškęs Prezidentas Valdas Adamkus ir Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas.
Atsakymai aiškūs?
Vakar po pietų Seime įvykusios Vyriausybės valandos pats premjeras A.Brazauskas teigė, jog sprendimas netirti jo šeimos verslo skaidrumo jo „nei džiugina, nei liūdina”.
„Tokie audringi demokratiniai procesai būna kiekvienoje valstybėje. Nepasakyčiau, kad aš labai džiaugiuosi ar labai liūdžiu”, – sakė A.Brazauskas.
Į liberalo A.Kašėtos repliką, ar „įtarimų kupra” netrukdys vadovauti Vyriausybei, ar premjeras bus pajėgus atsispirti koalicijos partnerių spaudimui, Ministras Pirmininkas sakė nesirengiąs nešioti jokios kupros.
„Aš ją pasistengsiu išlyginti vadovaudamasis Lietuvos teisine sistema. Todėl, kad buvo kalbama neteisybė, klaidinama visuomenė, šmeižiamas aš, kaip asmuo, ir mano žmona. Stengsimės šitą kuprą ištiesinti”, – atsikirto A.Brazauskas.
Renaldas Gabartas