XX amžiaus pradžioje vienas lietuvis saugojo Spalio perversmo vadą, to paties šimtmečio pabaigoje kitas dirbo su dabartiniu Rusijos prezidentu. Darbo vieta – Smolnis. Tai vienas garsiausių ir įdomiausių Sankt Peterburgo (buvusio Leningrado) statinių. Iš kilmingų merginų instituto jis tapo perversmininkų arba revoliucionierių (kaip kam patogiau) būstine. Čia 1917 metais buvo paskelbta tarybų valdžia.
Tačiau patekti į Smolnio rūmus paprastam mirtingajam gana sudėtinga. Ten šiuo metu įsikūrusi Sankt Peterburgo vyriausybė ir administracija, tad norint įeiti į pastatą reikia turėti specialių leidimą. Ekskursiją po tarybų valdžios lopšį būtina užsisakyti iš anksto, be to, pavieniai smalsuoliai neįleidžiami – būtina ateiti su grupe.
Smolnio rūmai pastatyti 1806-1808 metais pagal italų architekto Giacomo Quarenghio projektą.
Klaidžiais koridoriais lietuvių ekskursiją lydinti gidė prasitaria, kad per du šimtmečius pastatas nebuvo nė karto kapitaliai remontuotas. Tai akivaizdu. Nors aukštos sienos ir senovinės durys buvo kažkada dažytos, niūri dabartinė jų išvaizda, girgždantis parketas, nutrypta kiliminė danga grąžina keliasdešimt metų atgal.
Daugiau nei šimtą metų Smolnis buvo viena prestižiškiausių mokymo įstaigų, kur jaunos merginos iš kilmingų Rusijos šeimų įgydavo pagrindinių muzikos, rankdarbių, gerų manierų įgūdžių, išsilavinusiai moteriai būtinų žinių. Tai buvo pirmoji moterims skirta valstybinė mokymo įstaiga. Pasak gidės, jai lygių tuomet Europoje nebuvo.
1917 metų rudenį Lenino vadovaujami Spalio perversmininkai savo buveine pasirinko šį institutą dėl elementarios priežasties – tuo metu pastatas buvo tuščias, jį užimti buvo nesunku.
Šimtametei instituto istorijai atminti rūmuose skirtas vienintelis nedidelis kambarėlis. Jame eksponuojama keletas buvusių auklėtinių atestatų, apdovanojimų, fotografijų, asmeninių daiktų. Medinėje spintoje sudėtos senos knygos iš Smolnio bibliotekos. Kamputyje stovi auksinėmis žvakidėmis papuoštas juodas pianinas, šalia – arfa.
Visa tai galima pamatyti pakeliui į didžiojo revoliucijos vado Vladimiro Iljičiaus Lenino apartamentus. Nedidelė instituto auklėtinių gyvenimą menanti ekspozicija išdėstyta vado buveinės prieangyje.
Beje, didžiuliuose Smolnio rūmuose tarybų valdžios ištakoms (arba 1917-ųjų perversmui) įamžinti taip pat skirta ne tiek daug vietos – vos porą kabinetų. Abu – kuriuose dirbo ir gyveno Leninas.
Nedidelis gyvenamasis kambarys labiau primena palatą nei jaukų butą. Pasak gidės, asketiškas būstas didžiausią įspūdį paprastai padaro svečiams iš Kinijos. Jiems tai esą primena jų vadą.
Baltu audeklu apvilkta kanapa, pora fotelių ir mažytis staliukas – tai kuklumu garsėjusio revoliucijos tėvo ir jo žmonos Nadeždos Krupskajos salonas.
Po stiklu eksponuojamas senovinis telefonas (į jį pažiūrėjus ausyse taip ir skamba ne kartą filmuose girdėta frazė: „Smolnis klauso”) bei stalinė lempa. Pastaroji ypatinga tuo, kad buvo ir elektrinė, ir žibalinė vienu metu. Šalia guli Lenino ranka rašytas pirmosios tarybinės Konstitucijos projektas.
Plona medinė pertvara Lenino ir Krupskajos kambarį dalija į dvi dalis. Už jos – spinta su vado drabužiais ir dvi metalinės lovos. Labiausiai ekskursantams į akis krenta, kad lovos pristumtos prie skirtingų sienų.
Įtarimų sukelia ir spintoje už stiklinių durų pastatyti juodi kerziniai batai. „Kokio ūgio buvo Leninas? Batai atrodo gana dideli”, – nutaria pasitikslinti vienas iš ekskursantų,
girdėjęs apie nedidelį vado ūgį. „Vienas metras šešiasdešimt šeši centimetrai”, – gidės atsakymas nelabai paaiškino situaciją.
Šiame kambaryje Leninas su Krupskaja gyveno keturis mėnesius – nuo 1917 metų lapkričio 10 dienos iki 1918 metų kovo 10 dienos.
Lenino darbo kabinetas – kitame aukšte. Kad čia svarbi memorialinė vieta, liudija granitinė plokštė su iškaltomis auksinėmis raidėmis ir šalia pakabintas Lenino portretas.
Ant 67-uoju numeriu pažymėtų durų kabo lentelė „Klassnaja dama”. Būtent šias duris, kaip skelbia šalia kabanti fotografija, saugojo Peterburgo darbininkai – lietuvis E.U.Jurgutis ir latvis E.K.Zvirgzdinis. Nuo jų priklausė, kas pateks pas proletariato tėvą, o kas ne.
Praėję apsaugą lankytojai dar turėjo įveikti sekretoriaus filtrą ir tik po to galėdavo įžengti į Lenino kabinetą. Jo interjeras likęs koks buvo 1917-aisiais. Ten stovi tik būtiniausi baldai ir daiktai: pora stalų, keletas kėdžių, kanapa lankytojams, telefonas, stalinė lempa, rašalinė. Ant stalviršio po stiklu paspausti keli rankraščiai. Viskas – kaip filmuose apie vadą.
Prieškambaryje, atstojusiame ir sekretoriaus kabinetą, eksponuojama dar keletas Iljičiaus drabužių. Ant medinės kabyklos atsainiai pakabinti pora išblukusių skėčių ir kepurė sudaro įspūdį, kad vadas šiame kabinete lankėsi dar vakar.
Trečioji ir paskutinė Spalio perversmą menanti vieta – Aktų salė.
Ši balta, dar dažais kvepianti (neseniai restauruota), prašmatnių šviestuvų auksu žibanti, raudonais kilimais išklota salė, atrodo, nieko bendro negalėtų turėtų su vargšų gynėjais. Tačiau garbingiausioje jos vietoje – tarp lipdiniais dekoruotų kolonų – kabo Lenino portretas.
Klasicizmo stiliumi įrengtoje patalpoje, kur anksčiau vykdavo iškilmingos ceremonijos ir pokyliai, įvyko II visos Rusijos tarybų suvažiavimas. Jo metu Leninas paskelbė apie Spalio revoliucijos pradžią ir tarybų valdžios įvedimą.
Gidė garantavo, kad po restauravimo salės interjeras liko lygiai toks pat, koks buvo sumanytas prie porą šimtų metų ir buvo 1917-aisiais.
Smolnyje yra ir dar vienas kabinetas, itin dominantis smalsius lankytojus. Tiesa, buvęs jo šeimininkas – gyvas sveikas ir labai galingas.
Įkišti nosį į buvusio Sankt Peterburgo vyriausybės Ryšių su užsieniu komiteto viršininko Vladimiro Putino kabinetą Lietuvos žurnalistams leido Smolnyje dirbantis tautietis Karolis Kulkinas. Buvusio Putino pavaldinio žodis atveria daugelį Smolnio rūmų durų.
Pilkuoju Smolnio kardinolu vadintas KGB karininkas Putinas sėdėjo už durų, pažymėtų 112, 114 ir 116 numeriais. Kiek buvo galima pastebėti per minutę, vienas iš Peterburgo valdžios atstovų dirbo kur kas prašmatniau apstatytame kabinete nei bolševikų lyderis. Į akis krito masyvus senovinis stalas, odinis krėslas aukšta atkalte. Pats kabinetas – daug erdvesnis.
Putinas Sankt Peterburgo vyriausybės Ryšių su užsienio komitetui vadovavo nuo 1991-ųjų iki 1996-ųjų. Kulkinas dirba tame pačiame komitete, jis vadovauja už ryšius su užsienio atstovybėmis atsakingam skyriui.
Tačiau apie savo darbą ir pažintį su dabartiniu Rusijos prezidentu lietuvis atvirauti nelinkęs. Per didelis atvirumas jam gali kainuoti karjerą.
Jūratė Skėrytė