Lietuvoje klesti korupcija, kyšininkavimas, valdininkų savivalė, valstybės turto grobstytojų nebaudžiamumas, o teisėsaugos struktūros dažniausiai pasirodo bejėgės ką nors pakeisti.
Tačiau, jeigu kas nors išdrįsta garsiai apie tai prabilti, nedelsiant mobilizuojamos didžiulės pajėgos užkirsti kelią bet kokiam bandymui išvilkti kaltuosius į dienos šviesą.
Taip šalies politikai įvertino šios savaitės pradžioje Generalinės prokuratūros priimtą sprendimą tęsti apie korupciją Lietuvoje rašiusio „Respublikos” žurnalisto Vito Tomkaus teisminį persekiojimą.
„Vakarų eksprese” jau rašėme, jog nepaisant to, kad Vyriausiasis administracinis teismas dar rugsėjo viduryje priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį nutraukti administracinę bylą V. Tomkui, Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius nusprendė prašyti atnaujinti bylą.
Toks prokuroro žingsnis netruko sulaukti atviro šalies vadovų, politikų bei žiniasklaidos organizacijų pasipiktinimo.
Byloje padėtas taškas
„Laisva spauda yra vienas iš demokratijos principų, todėl visi veiksmai, kurių prieš ją imamasi, turi būti aiškiai pagrįsti. Jokių argumentų, kodėl turėtų būti atnaujintas žurnalisto V. Tomkaus procesas, aš nematau”, – sakė šalies ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas.
Ministro pirmininko teigimu, jei jau įvyko teisminis procesas ir buvo priimtas galutinis, niekur neapskųstas teismo sprendimas, kuriuo pripažinta, jog V. Tomkus yra nekaltas, sunkiai įsivaizduojama, kodėl reikia vėl kelti tą patį klausimą.
Tuo metu Naujosios sąjungos (socialliberalų) Informacinis centras vakar išplatino pranešimą, kuriuo išreiškiama nuostaba dėl tokio išskirtinio dėmesio „Respublikos” žurnalistui, nors prokuratūra tuo tarpu neatsigina kritikos dėl vilkinamų tyrimų, dėl to, kad netiria akivaizdžiai padarytos žalos visuomenei.
„Socialliberalams stebint atvejį, kai prokuratūra bet kokia kaina mėgina tęsti teisminį procesą prieš žurnalistą V. Tomkų, kyla klausimas, ar ji visuomet tinkamai tiria padarytus nusikaltimus”, – abejoja socialliberalai.
Jie ragina šią instituciją užsiimti rimtų nusikaltimų tyrimu, o ne varžyti žodžio laisvę.
Grįžta cenzūra
Dar griežčiau vakar pasisakė Liberalų demokratų partija.
Anot jos atstovų, Generalinės prokuratūros prokuroro R. Valentukevičiaus sprendimas atnaujinti V. Tomkaus teisminį persekiojimą yra ne kas kita kaip ciniškas bandymas susidoroti su žodžio laisve.
„Matant, kaip po savaip interpretuojamų įstatymų priedanga Lietuvoje bandoma sugniuždyti spaudos laisvę, peršasi išvada, kad visuomenė verčiama sugrįžti į „vienintelės teisingos”, cenzūruotos nuomonės laikus. Apmaudu, kad šis procesas vykdomas teisėsaugininkų rankomis”, – pareiškė Liberalų demokratų partijos pirmininkas Rolandas Paksas.
Pasak jo, Lietuvoje klesti korupcija, kyšininkavimas, valdininkų savivalė, valstybės turto grobstytojų nebaudžiamumas, o teisėsaugos struktūros dažniausiai pasirodo bejėgės ką nors pakeisti.
„Tačiau, jeigu kas nors išdrįsta garsiai apie tai prabilti, nedelsiant mobilizuojamos didžiulės pajėgos užkirsti kelią bet kokiam bandymui išvilkti kaltuosius į dienos šviesą”, – pažymima Liberalų demokratų partijos Informacinio centro pranešime.
Įžvelgia grėsmę demokratijai
Apibendrindamas teisėsaugininkų išpuolius prieš žiniasklaidą, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sako, jog grėsmių laisvam žodžiui ir nepriklausomai žurnalistikai mūsų šalyje nuolat daugėja.
„Bandymų per teismus varžyti laisvę Lietuvoje gali daugėti, o tai gali lemti ne tik vienos demokratiškiausių spaudos sistemų Europoje sugriovimą, bet ir kelia grėsmę demokratijai apskritai”, – teigė D. Radzevičius.
Anot jo, galima drąsiai teigti, jog šiandien demokratinėje visuomenėje visiškai nepateisinamas bet koks valdžios institucijų ar jų atstovų bandymas kėsintis į laisvo žodžio kuriamas vertybes. O iškilus dvejonėms dėl žurnalistų ar jų darbdavių etikos bei vertybių reikia diskusijų, o ne represijų forma aiškintis tarpusavio santykius.
D. Radzevičiaus įsitikinimu, tenka apgailestauti, jog valdžios institucijų atstovai, politikai ar net teisėjai bando Baudžiamojo kodekso ir baudžiamojo persekiojimo priemonėmis įvertinti žiniasklaidos turinį.