Veiklus eksprezidentas ir kilnus labdaros dalytojas – tik AMB kaukės.
Iš premjero – neatimsi
„Nesvarbu, kad jam tų patalpų nereikia. Vis vien iš jo neatimsi. O pats jis neatiduos. Nes jis – Brazauskas!” – tokią mintį „Ekstra žinių” žurnalistai išgirdo, kai pradėjo domėtis premjero Algirdo Brazausko turtu Prezidentūroje ir Lietuvos mokslų akademijoje.
Šiose įstaigose A.Brazauskas, kaip buvęs prezidentas, turi po kelis kabinetus. Tad kam jie premjerui reikalingi?
A.Brazauskas vaizduoja, kad aktyviai dirba kaip kadenciją baigęs šalies vadovas. Tačiau iš tikrųjų – nieko nedaro.
Be to, socdemų vadas viešai pristatomas kaip svarbaus labdaros fondo steigėjas ir aktyvistas, nors ta organizacija seniausiai yra „mirusi”.
Šiai menamai veiklai skirtos valdiškos patalpos šildomos ir kitaip išlaikomos iš mokesčių mokėtojų pinigų, bet laikomos uždarytos. Kyla klausimas – ar nebūtų protingiau jas skirti svarbesnėms reikmėms?
Apdairiai planuoja ateitį
Panašu, kad premjerui būdingas ne tik godumas, bet ir apdairumas. Jei A.Brazauskas netrukus dėl visų skandalų išvirstų iš premjero posto, jam būtų garantuotos bent patalpos ir asmeninis personalas Prezidentūroje.
Matyt, ne veltui į fondo įstatus įtrauktas punktas, kad įstaiga turi teisę steigti komercines įmones ir žarstyti jų nešamą pelną. Jei Brazauskai neturės pajamų nei iš Vyriausybės, nei iš pašlijusio viešbučio verslo, juk vis vien reikės senatvėje kažkaip suktis.
Liko tik lentelė su pavarde
Ir prezidentinis personalas, ir labdaros fondas A.Brazauskui buvo reikalingi tarp 1998 ir 2000 metų, kai jis baigė prezidento kadenciją, bet dar nedirbo premjeru.
Prezidentūros padalinių sąraše iki šiol yra pompastiškas užrašas: „Prezidento Algirdo Brazausko personalas”. Tačiau tokio dalyko realiai iš viso nėra.
Paskambinus nurodytu telefono numeriu, kurį gyventojams suteikia ir „Telekomo” informacijos tarnyba, kitame laido gale pasigirsta tik gedimą reiškiantys signalai.
Prezidentūroje „Ekstra žinioms” teko pusvalandį laukti, kol atsiras žmogus, galintis palydėti žurnalistus iki mįslingojo 225-ojo kabineto.
Pasiekus atokius Prezidentūros ansamblio rūmus ir užlipus į antrąjį aukštą, blausiai apšviestame koridoriuje ant užrakintų 224-ojo kabineto durų kabo blizganti lentelė su A.Brazausko pavarde. Kontaktuose nurodomas 225-asis kabinetas yra šalia, ten ir turėtų dirbti A.Brazausko personalas.
Visi kratosi atsakomybės
Kam ir kodėl A.Brazauskui laikomi užrakinti kabinetai, Prezidentūros atstovai siūlė domėtis Vyriausybėje. Tuo tarpu kurį laiką kadenciją baigusio prezidento A.Brazausko referentu dirbęs Antanas Valys, dabartinis premjero patarėjas, tvirtino priešingai: „Tai – Prezidentūros reikalas”.
Išvados aiškios – ir vieni, ir kiti kratosi atsakomybės. Nei vieniems, nei kitiems tų kabinetų realiai nereikia.
„Jokio finansavimo tam dalykui neskiriama. Mes visiškai nieko nedarome. Gal ir teisingai, kad tuos kabinetus galima būtų kitaip panaudoti. Čia dabartinio prezidento reikalas, kad tos patalpos laikomos A.Brazauskui”, – kalbėjo A.Valys.
Reklamuojasi internete
Dar sunkiau pateisinami dalykai vyksta su vadinamuoju A.Brazausko fondu. Oficialiai šis fondas nėra likviduotas, jo veikla nesustabdyta. Tačiau veikiančiu jį taip pat sunku pavadinti. Panašu, kad fondas kažkokiu mistiniu būdu atgyja tada, kai reikia sutvarkyti kai kuriuos A.Brazausko reikalus.
A.Brazausko fondo veikla vis dar imituojama ir interneto svetainėje www.abfund.com. Čia galima susipažinti su fondo įstatais, steigėjais, paskaityti apie gerąjį dėdę Algirdą Mykolą, sužinoti įstaigos adresą.
Svetainė – pasenusi
Nesunku pastebėti, kad kai kurios svetainės rubrikos dvelkia pelėsiais.
Skiltyje, kur atsispindi spaudos publikacijos apie A.Brazausko fondą, cituojami keli vieno dienraščio rašiniai iš 1998 metų archyvo. Tuo tarpu fondo naujienų rubrika tuščia, renginių anonsų – irgi. Senove atsiduoda ir nurodyti kontaktai – telekomo ir mobiliojo telefono numerių kodai yra seno standarto.
Interneto svetainėje yra ir skiltis, kur siūloma sužinoti fondo sąskaitą. Tačiau ir čia jokių duomenų nėra.
Klausimas – kokiu stebuklingu būdu fondas veikia, jei net nemato reikalo skelbti oficialią banko sąskaitą pinigus norintiems pervesti rėmėjams?
Kai reikia – pinigų yra!
2001 metų rudenį Ukmergės spaudoje pasirodė publikacija, kaip vasarą už A.Brazausko fondo pinigus leido jaunieji aktyvistai, būsimieji politikai. A.Brazausko fondas tąsyk pasirūpino ne tik sumokėti už paauglių maistą ir keliones, bet ir pasikviesti tuometinį Kaliningrado Dūmos pirmininką, kad šis skaitytų paskaitas.
2002 metų pavasarį Prezidentūros Baltojoje salėje surengta iškilminga ceremonija – apdovanoti geriausi metų muzikai. Konkursų laureatai ir jų meno vadovai pagerbti ne tik gražiais žodžiais, bet ir solidžiomis piniginėmis premijomis. Klausimas – jei A.Brazausko fondas nieko neveikia, iš kur jo kasoje tūkstančiai litų?
Švyti moderni iškaba
A.Brazausko fondo patalpos yra prestižinėje vietoje – pačioje sostinės Gedimino prospekto pradžioje, netoli Arkikatedros. Patalpos yra antrajame aukšte, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) pastate.
Rūmų budėtoja „Ekstra žinių” žurnalistams iš pradžių net neleido pasikelti laiptais ir įsitikinti, kad fondo durys yra užrakintos. Tai padaryti pavyko tik lydint LMA viceprezidentei Veronikai Vasiliauskienei.
Čia ant durų taip pat užkabinta prabangi lentelė su A.Brazausko pavarde, greta ant sienos įrengta moderni švytinti fondo iškaba.
Lėšų niekas nebesiūlo?
Anksčiau fondo administratore dirbusi Džiuljeta Žiugždienė, dabar Vyriausybėje einanti Ministro Pirmininko sekretoriato vadovės pareigas, apie fondo veiklą ir statusą kalbėjo neužtikrintai. „Kaip čia pasakius… Vis tiek jis yra veikiantis fondas, jis nesustabdytas visiškai. Jo veikla sustabdyta. Ta prasme, kad mes… Kaip čia pasakius? Na, apribota jo veikla”, – sunkiai mintis dėliojo Dž.Žiugždienė.
Ji pasakojo, kad anksčiau, kai A.Brazauskas buvo tik pensininkas, į jo fondą nemažai lėšų pervesdavo tiek privatūs verslininkai, tiek Vyriausybė. Todėl fondas išgalėjo remti našlaičius, neįgaliuosius, mokėjo stipendijas politikos mokslų studentams, finansavo renginius. „Dabar tokia veikla fondo sustabdyta. Bet labdarai, jeigu kažkam mirtinai reikia, tai mes dar paimame iš ten, kiek dar turime”, – neslėpė Dž.Žiugždienė.
Fondo valdytoja sakė, kad organizacija galėtų priimti verslininkų aukas. „Bet kad nelabai kas siūlo”, – apgailestavo ji.
Dž.Žiugždienė negalėjo užtikrintai paaiškinti ir to, kam laikomos fondo patalpos Mokslų akademijoje. „Nenaudojamos jos šiuo metu. Dabar nieko ten neveikiame”.
Už nuomą atsiskaitė kompiuteriais
LMA viceprezidentė V.Vasiliauskienė pripažino, kad pareiga laikyti patalpas A.Brazausko fondui ne tik nevarginanti, bet ir pelninga. „Mes esame labdarą galinti priimti organizacija, jie – labdarą teikianti organizacija. Už nuomą per metus susirinko apie 12 000 litų, ir už tuos pinigus mūsų darbuotojams buvo nupirkti nauji kompiuteriai! A.Brazausko dėka mes kompiuterizavome savo darbo vietas!” – džiaugėsi LMA viceprezidentė.
Įdomu, kuo čia dėta labdara? Dar įdomiau, kad fondas nuomojasi patalpas, kurių jam visai nereikia ir moka už paslaugą pasakiškus pinigus.
Kilnūs tikslai neberūpi
Fondo įstatuose nurodoma, kad svarbiausias organizacijos tikslas – skatinti ir remti modernaus politinio mąstymo formavimąsi Lietuvoje.
Pavyzdžiui, rengti konferencijas, finansuoti mokymo programas, siųsti jaunimą į stažuotes užsienyje.
Tačiau akivaizdu, kad nei A.Brazauskas, nei jo pagalbininkai šių deklaruotų kilnių tikslų jau seniai nebesiekia.
„Ekstra žinios”