Gyventojai raginami pasitikrinti cukraus kiekį kraujyje ir užkirsti kelią galimoms diabeto komplikacijoms
Šią savaitę Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos institutas pradeda visus metus truksiančią informacinę kampaniją „Pasitikrink cukrų – gyvenimas neapkars”. Akcijos metu gyventojai visoje Lietuvoje bus raginami atlikti kraujo tyrimus ir pasitikrinti cukraus kiekį jame, o šeimos gydytojai – dažniau rekomenduoti tokius tyrimus rizikos grupių pacientams. Akcijos metu daug dėmesio bus skiriama informacijos apie rizikos veiksnius ir grupes skleidimui ne tik Vilniuje ar Kaune, bet ir atokiausiuose Lietuvos kampeliuose.
Siekdamas pagerinti savalaikės antro tipo cukrinio diabeto diagnostikos šalyje padėtį ir pasiekti Europos Sąjungos vidurkį, Endokrinologijos institutas nori paskatinti žmones domėtis šia liga, įvertinti visas rizikas ir laiku kreiptis į šeimos gydytojus, poliklinikas ir ambulatorijas, kad būtų nemokamai atliktas nesudėtingas kraujo tyrimas siekiant nustatyti cukraus kiekį.. Cukrinis diabetas – nepagydoma, tačiau kontroliuojama liga, kurią laiku diagnozavus sergančiojo žmogaus gyvenimo kokybė beveik nepasikeičia. Tačiau Lietuvoje liga diagnozuojama tik kas trečiam sergančiajam antro tipo cukriniu diabetu.
Kauno Medicinos universiteto Endokrinologijos instituto direktorius, habil.dr. Prof. Antanas Norkus teigia, jog Lietuvoje pagerinus ankstyvąją cukrinio diabeto diagnostiką ir ir pasiekus Vakarų Europos lygį – laiku nustačius bent 50 proc. visų sergančiųjų šia liga, šalies sveikatos biudžetas per penkerius metus galėtų sutaupyti net 34,7 mln. litų, per dešimt metų – 118,2 mln. Litų..
„Lietuvoje šiuo metu antro tipo cukriniu diabetu serga apie 4 proc. gyventojų, tačiau ši liga diagnozuota tik šiek tiek daugiau nei 30 proc. visų sergančiųjų. Negydant arba blogai kontroliuojant diabetą, atsiranda komplikacijos, didėja mirtingumas”, – teigia prof. Antanas Norkus. Pasak jo, kraujo tyrimai glikemijai (cukraus kiekiui) nustatyti, poliklinikose yra nemokami, tačiau dažnai dar reikia paprašyti šeimos gydytojo nuorodos jam atlikti.
Specialistų teigimu, laiku nediagnozuotas ir nekontroliuojamas antro tipo cukrinis diabetas gali turėti ypatingai rimtų komplikacijų, neretai pasibaigiančių aklumu, kojų amputacija ar negrįžtamai pažeistais inkstais. Prof. Antanas Norkus atkreipia dėmesį, jog ši liga atsiranda palaipsniui, dažnai be ryškių simptomų ir diagnozė nustatoma tik praėjus vidutiniškai 4 –7 metams, todėl ji dažnai vadinama tyliuoju žudiku.
Cukrinis diabetas yra sunki našta tiek pačiam pacientui, tiek valstybės biudžetui. Europoje atlikti tyrimai liudija, kad didžioji dalis pinigų išleidžiama būtent komplikacijų gydymui, o priešdiabetiniams vaistams išleidžiama tik 2–7 proc. cukrinio diabeto gydymo išlaidų. Ši problema ne mažiau aktuali ir Lietuvoje – blogėjanti savijauta, sumažėjęs ar prarastas darbingumas, nustatytas invalidumas yra pagrindiniai veiksniai, sąlygojantys netiesiogines išlaidas cukriniam diabetui gydyti.