2004 metais buvo reorganizuotos trys įmonės: prie UAB „X” (įsigyjantysis vienetas) buvo prijungtos dvi įmonės – UAB „B” IR UAB „C” įsigytieji vienetai. Visose trijose įmonėse yra tas pats akcininkas užsienio vienetas, pastarasis turėjo po 100 procentų akcijų. UAB „X” reorganizavimo datai turėjo finansinį turtą, kuris susidarė užsienio vieneto akcininkui atsiskaitant už UAB „B” ir UAB „C” akcijas. Šių bendrovių akcinis kapitalas sudarė 1500000 Lt. Bendrovė „X” už akcijas sumokėjo mažesnę sumą negu jų nominali vertė iš viso 1150000 Lt.
Baigus reorganizavimo procesą ir atlikus balansų sujungimą, UAB „X” apskaičiavo neigiamą prestižą 350000 Lt (1500000-1150000). Ar susidaręs neigiamas prestižas apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną pripažįstamas apmokestinamosiomis pajamomis?
– Atliekant reorganizavimą Pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr.,110-3992) 41 straipsnyje nustatytu prijungimo būdu, kai prie įsigyjančiosios įmonės, kuri turi 100 proc. kiekvienos įsigyjamųjų įmonių akcijų, prijungiamos tos įsigyjamosios įmonės ir užbaigus reorganizavimą susidaro neigiamas prestižas (įsigyjamųjų įmonių nekeičiamų akcijų įsigijimo kainų ir tų įmonių grynojo turto vertės skirtumas), tai apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, neigiamas prestižas, kaip gauta ekonominė nauda, turi būti iš karto pripažįstamas apmokestinamosiomis pajamomis.
Viktorija Černiauskienė,
Kauno apskrities Švietimo ir konsultavimo skyriaus
vyriausioji specialistė